Šiam kartui tiek. Ačiū, kad skaitėte.

Pripažinsiu, kad ši vasara man kogero buvo įsimintiniausia gyvenime. Daug supratau, daug naujų minčių suteikė. Tarp jų šiandien atsirado  ir ši - neberašyti blogo.

Artėja ruduo, grįšiu vėl prie studijų, dar planuoju paplidomai pasiimti kursus, tai kaip ir patys suprantat, kad laiko taip kaip dabar nebebus tiek daug. O ir šiaip, kuo arčiau studijų pabaigos, tuo daugiau galvoju, kaip užsidirbti, kad galėčiau įgyvendinti bent minimalius savo norus. Tada ir pradėsiu šiek tiek daugiau laiko insvestuoti į tobulėjimą. Nesakau, kad blogo rašymas nieko neduoda (ir taip žinau, kad iš blogo galima užsidirbti, tik tiek, kad aš tingiu tiek daug rašyti, kad būtų galima gauti pinigų:D).

Žodžiu, patirtis parodė, kad ir taip studijų metu nedaug paskelbiu, tad nusprendžiau nusimesti nuo pečių šią pareigą (tikrai norėdavau parašyti daug daugiau, o neparašiusi jausdavausi jus apleidusi) ir imtis kito projekto. 

Pamėgau šiek tiek fotografuoti, nors ir tai pritingiu daryti, bet pamėginsiu prisipratinti daugiau vaikščioti su fotoparatu. Mano fotografavimo pradžią galite rasti šiame bloge, patys nuspręskite ar verta susidomėti mano nuotraukom :).

Apelsinų skonio moliūgų tortas

  

Reikės:

  Kremui:

*400 g. moliūgų tyrės

*250 g. maskarponės sūrio

*200 g. 35-36 proc. grietinėlės

*100 g. cukraus pudros

*80 ml. šalto vandens

*1 apelsinas

*20 g. želatinos

  Pagrindui:

*200 g. trapių šokoladinių sausainių

*50 g. sviesto

*4 v. š. grietinėlės

Eiga:

*Moliūgą nulupkite, supjaustykite nedideliais gabaliukais sudėkite į orkaitės skardą ir kepkite 180°C temperatūroje, kol suminštės. Kepimo laikas priklauso nuo to, kokio dydžio gabaliukais supjaustysite moliūgą. 3 - 4 cm. kubeliai kepami apie 20 minučių. Man pagaminti 400 g, moliūgų tyrės reikėjo apie 1,1 kg moliūgo, tad nepabijokite jo supjaustyti daugiau.

*Kol moliūgas kepa gaminame pagrindą. Sausainius sutrupiname, supilame išlydytą sviestą ir grietinėlę, gerai išmaišome. Beriame į kepimo popieriumi išklotą formą, paskirstome per visą plotą ir gerai paspaudžiame, kad trupiniai suliptų (ypač prie formos kraštų, kad vėliau nepratekėtų kremas). Pastatome į šaldytuvą.

*Iškepusį moliūgą sutriname virtuviniu kombainu arba kokteilių plaktuvu. Šios tyrės galima pasigaminti daugiau ir užšaldyti.

*Želatiną užpilame vandeniu ir paliekame išbrinkti.

*Moliūgo tyrę, maskarponę ir 50 gr. cukraus pudros išplakame mikseriu iki vientisos masės. Sudedame nutarkuotą apelsino žievelę ir supilame išspaustas apelsino sultis. Išmaišome.

*Želatiną ištirpiname (tik neužviriname), atvėsinam

e ir įmaišome į kremą. Galiausiai įmaišome su likusia pudra iki standumo išplaktą grietinėlę. Jei visgi matote, kad kreme yra gumuliukų, išplakite jį nedideliu greičiu mikseriu.

*Pilame kremą ant pagrindo ir dedame į šaldytuvą sustingti. Skanaus!

Lengvas obuolių desertas

Reikės:

*2 didelių obuolių, nulupti ir supjaustyti

*3 val.š. klevų syrupo

*1/2 a.š. kvapiųjų piprų

*1/2  citrinos sultys

*55 g. sviesto

*100 g. avižinių dribsnių

*40 g. cukraus

Eiga:
*Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipnių celsijaus temperatūros. Į orkaitę įdėkite kepimo skardą, kad įkaistų.
*Sudėkite obuolius į puodą ir įmaišykite klevų sirupą, citrinos sultis bei pipirus.
*Užvirkite, tuomet sumažinkite ugnį iki vidutinės, uždenkite ir virkite 5 min, kol obuoliai pradės minkštėti.
*Tuo tarpu kitame puode išlydykite sviestą, nukelkite nuo ugnies ir suberkite cukrų bei avižinius dribsnius, išmaišykite.
*Sudėkite obuolius į 4 karščiui atsparius 200 ml talpos indus. Ant viršaus užbarstykite avižų mišinio. Perkelkite ant įkaitintos skardos ir iš anksto įkaitintoje orkaitėje kepkite 10 minučių, kol šiek tiek paruduos ir pradės burbuliuoti.

Klausk manęs bet ko/ Ask me anything (2014)

Šiandien pažiūrėjau filmą Klausk manęs bet ko. Tiesą pasakius, kai rinkausi filmą, galvojau, kad tai tik eilinė romantinė komedija, po kurio kurį laiką jautiesi gana laimingas dėl pasibaigusios istorijos. O suklaidino mane filmo paveiksliukas, tikrai maniau, kad tai tokio tipo filmas kaip Draugiškas seksas, Be įsipareigojimų ir t.t. Suklydau nepasitikrinusi žanro. Na kad ir kaip būtų filmas nebuvo labai jau blogas ir liūdnas, nors tai drama. Šis filmas sukėlė man dvejopus jausmus.

Žiūrėdama filmą jaučiau pyktį, Katie sakė vieną, o darė visai ką kitą, ji buvo tokia pasimetusi, bet vistiek nekreipė dėmesio į kelis tikrai vertingus patarimus. Nors atrodė tikrai mąstantis žmogus, tačiau ji niekad nepristabdė, todėl ir tinkamai nesusimąstydavo.

Tačiau filmo pabaiga mane nustebino: liko kyboti klausimas ar tai paremta tikra istorija? Ir tubūt beieškodama atsakymo internete, nuo galvojimo apie šį filmą, mano nuomonė apie jį pasikeitė. Supratau kaikuriuos dalykus, pažvelgiau šiek tiek giliau.

Filmas parodo, kad tam tikros traumos gali daryti įtaką mūsų ateities nesąmoningiems pasirinkimams. Visi suprantame, kad mus formuoja mūsų patirtis. Bet koks sk
audus įvykis gali pakeisti žmogaus asmenybę iš pagrindų. Ir kartais mes net ir žinodami tiesą galime nesuvokti, iš kur kilo visos problemos. Taip ir filmo pagrindinė herojė Katie nesusimąstė, kodėl ją traukia vyresni vyrai iki tol, kol jos amžiaus draugas (nors kažin ar juos galima pavadinti draugais, veikiau pažįstamas, kuriam ji išsipasakojo) susirūpines ja (mat ji jam priminė vieną merginą iš mokyklos, kurią tvirkino) paklausė ar vaikystėje jos niekas netvirkino. Katie susimąstė ir suprato, kad kogero ji tai patyrė. Būdama maža ji eidavo pas kaimynus žiūrėti animacinių filmukų, kai kaimyno žmonos nebūdavo namie ir ji likdavo tik su kaimynu, jis pasisodindavo ant kelių ir visur glostydavo. Būdama maža ji nesuvokė tikrosios padėties ir kad ir kaip bebūtų ji jautėsi saugi su juo, gal šiek tiek mylima. Turbūt tokia sena trauma, kurios rimtumą ji suvokė tik suaugusi, lėmė jos potraukį vyresniems vyrams.

Filme tikrai jaučiamas Katie noras tapti pilnai savarankiška, tačiau būdama gana naivi (ji tikisi, kad visi vyrai, kurie yra su ja ištikrųjų ją myli, nepaisant to, kad oficialiai jie yra įsipareigoję kitoms) ji griauna bet kokias savo galimybes tokia tapti. Ji visiškai sutrikusi, atrodo nepažysta savęs, Joeliui jis sakė, kad niekada nepradėtų santykių su savo bosu, kai ji dirbo aukle. Tačiau, kai atsirado tinkama akimirka ji net gi pati pradėjo jį bučiuoti ir nė sekundės nenorėjo to nutraukti. Atrodo, kad Joelis ją pažinojo geriau nei ji pati save. Neatrodo, kad ji labai save gerbtų, juk nepaisydama savo vaikino, draugavo su tais, kurie jau ir taip buvo užimti.

Grižtant prie keistokos pabaigos. Panaršiusi sužinojau, kad filmas pastatytas pagal knygą pavadinimu Undiscovered gyrl ir nors ne man vienai kilo klausimas ar knyga paremta tikra istorija, niekur neradau tiesaus atsakymo taip ar ne, taigi padariau išvadą, kad ji yra visiška fantazija. O tada iškyla klausimas: ką reiškia tokia pabaiga? Aš manau, kad pabaiga yra tikroji realybė, o visas filmas yra ta realybė, kurią mums atskleidė Katie, kurią ji aprašė savo bloge. Todėl ir visų veikėjų aktoriai pasikeičia, o ypač matyti Katie pasikeitimas.

Filmo aprašymas:

Graži, pašėlusi, linksma, bet pasimetusi Keitė po mokyklos baigimo nusprendžia padaryti pertrauką ir į koledžą stoti tik po metų. Taigi ji bando išsiaiškinti, ko nori gyvenime, ir pradeda rašyti anoniminį blog‘ą, kuriame papasakoja didžiausias savo paslaptis. Galiausiai iš Keitės praeities pasirodo keletas tamsių dalykėlių...

Trailer'is:

https://www.youtube.com/watch?v=91HiSA7ln4M

Bananų ir kokosų pyragas

Reikės:
250 g miltų
1,5 a. š. kepimo miltelių
200 g smulkaus cukraus
55 g kokoso drožlių
2 kiaušiniai
90 ml saulėgražų aliejus
2 bananai
125 grietinės
1 a.š. vanilės ekstrakto

Eiga:
*Sumaišyti miltus, kepimo miltelius, cukrų ir kokosų drožles.
*Kitame dubenyje išplakite kiaušinius, aliejų, bananus, grietinę, ir vanilės ekstraktą.
*Sumaišyti visus ingredientus.
*Supilkite į kepimo formą ir kepkite 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie valandą, kol iškils sukietės ir dailiai paruduos.

Migdoliniai sausainiai

Reikės:
250 g sveiki migdolai be žievelės (dėjau su žievėle ir šiek tiek mažiau - 200 g.)
200 g miltų
175 smulkaus cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. malto cinamono
2 kiaušiniai
2 a.š. vanilės ekstrakto.

Eiga:
*Susmulkinti migdolus.
*Sumaišyti miltus, cukrų, kepimo miltelius, cinamoną ir migdolus.
*Į atskirą dubenėlį sumaišyti vanilės ekstraktą su išplaktais kiaušiniais.
*Sumaišyti visus ingredinetus, kol susidarys kietoka masė.
*Truputį paminkę, padalinkite į dvi dalis ir suformuokite pailgas maždaug 5 cm pločio dešras.
*Sudėkite į skardą ir kepkite 180 laipnių temperatūros orkaitėje 20-25 min., kol sukietės.
*Ištraukite iš orkaitės ir palikite, kad šiek tiek atvėstų. Tada suraikykite vieno cm storio riekelėmis. Tuo tarpu sumažinkite temperatūrą orkaitėje iki 160 laipsnių.
*Išdėliokite riekeles ant kepimo skardų. Kepkite orkaitėje 15-20
min., kol sausainiai apdžius ir taps traškūs.

Sveikam kūnui ir sielai!

Kažkur prieš puse metų su draugėmis ėjome pavalgyti į restoraną, kaip visada kur valgysime nusprendžiame Akropolyje atisitojusios prie informacinio stendo (visada patikrinam kuponiukus :D). Ir visai šalia kuponiukų pamačiau lanksituką, kviečiantį apsilankyti tinkalapyje vedukeliu.lt ir sužinoti apie vedines žinias.

 Tada dar atsimenu draugės pasijuokė, viena dar papasakojo istoriją, kaip pro ją kartą praėjo grupelė žmonių, apsirengę kažką panašaus į hipių drabužius, grojo būgnais ir kvietė prisijungti prie jų. Na, o man visai įdomūs tie visokie rytietiški dalykai, todėl ir pasiėmiau lankstinuką.

Niekada nežinai, ką gali aptikti. Todėl nevertėtų iškarto nurašyti dalykų, kurių pakankamai gerai nepažįsti. O svetainė tikrai verta dėmesio, joje nemažai vertingos informacijos.

Geriausia tai, kad nereikia skaityti ilgiausių tekstų, viskas yra įrašyta, tereikia paspausti play mygtuką ir klausyti.

Senos "raskladuškės" atnaujinimas

Šią vasarą taip užsinorėjau turėti kieme kokį nors hamaką ar gultą: visiem gi norisi pasikaitinti prieš saulutę. Svajonių popietė: guliu patogiai laukia su įdomia knyga rankose, o saulė maloniai šildo mano odą. Problema tame, kad gaila man tiek pinigų, kiek kainuoja pigiausias hamakas su stovu (mat medžių, tarp kurių būtų galima parišti hamaką, neturime), nes ne tiek jau daug bebūsiu namuose. Džiaugiuosi, kad man šovė tokia išganinga mintis: susiradau seną "raskladuškę" savo senelio sandėliuke, puikiai tiks, tik tiek, kad audinys, ant kurio reikia gultis, jau suplyšęs ir pilnas dulkių. Taigi teko keisti, darbas ne iš lengvųjų, bet aš tai padariau :D.

Mnemonika

Kiekvienas žmogus ypač šiais laikais gauna labai daug informacijos, kurios žmogaus smegenys nespėja apdoroti. Greitas gyvenimo tempas verčia daug ką atsiminti, bet labai dažnai pamirštame ir gana svarbius dalykus. Sakytumėt žmogaus prasta atmintis. Aš nesutikčiau, manau visų žmonių atmintis yra daugmaž vienoda, o tai kiek informacijos mes prisimename lemia tai, kiek mes esame atidūs ir į ką daugiausia sutelkiame dėmesį.

Kadangi pati pamirštu labai daug gaunamos informacijos, nuolat galvoju, kaip tai pakeisti, tad ne vieną kartą esu mėginusi domėtis būdais, kaip "pagerinti" savo atmintį ir tai visada baigdavosi tuom, kad reikia kartoti, užsirašinėti, konspektuoti ir t.t. Galiausiai supratau, kad problema yra ne atmintyje, o tame, kad galbūt nemoku visiškai sutelkti dėmesio, tad ir pamirštu. Yra toks būdas, kuris padeda greičiau įsiminti, tai mnemonika.

Susipažinimui su šiuo dalyku siūlyčiau paskaityti knygą "Pasivaikščiojimas su Enšteinu" (Josua Foer). Joje aprašoma žurnalisto patirtis, domintis mnemonika, mėginant ją įvaldyti, kaikurie pokalbiai su mnemonikos čempionais, net pasakojimas apie susitikimą su trumpiausią atmintį turinčiu žmogumi. 

Tačiau minėtoje knygoje nėra labai daug aprašyta pati mnemonikos technika, tad aš pasikalpsčiau šiek tiek internete ir štai kokias mnemonikos technikas ir būdus radau.

Turbūt visi yra girdėję ir patys patyrę, kad tekstas, kad ir kokia nesamonė būtų, paverstas daina yra labai lengvai įsimenamas. Tiesiog paiimkite melodiją iš savo mėgstamos dainos ar patys ją sukurkite ir prie jos pritaikykite žodžius. Tai ne tik palengvis įvairių dalykų įsiminimą, bet ir bus gana smagus žaidimas. Žinoma, jei jums gerai sekasi eiliuoti, galite sukurti kokį nors eilėraštuką vietoj dainos, tai taip pat labai veiksmingas būdas kam nors įsiminti. Taip pat galite pamėginti sukurti pasakojimą.

Dar vienas būdas palengvinti įsiminimą yra vardai (arba tiesiog žodžiai) sudaryti iš pirmųjų žodžių raidžių. Pavyzdžiui Ryte Ūkas Tiesiog Akina (RŪTA) arba Sūris Alus Uogos Ledai Irisai Uoginė paprika Sviestas (SAULIUS). Žinoma tai jau kiek sudėtingesnis būdas nei pirmasis.

Dažniausiai naudojamas ir kogero mažiausiai pastangų reikalaujantis būdas yra teksto įsivaizdavimas. Kuo kvailesnis, absurdiškesnis ir juokingesnis jūsų įsivaizduotas vaizdas, tuo geriau atsiminsite informaciją. Knygoje "Pasivaikščiojimas su Enšteinu" vienas proto čempionas mokino autorių apie atminties rūmus. Jis pasakė įsivaizduoti labai gerai žinomos vietos vaizdą (manyčiau geriausia tai būtų namai, jei juose gyvenama pakankamai ilgai) ir šalia namo durų įsivaizduoti Klaudiją Šifer besimaudančia kubile, pilname varškės. Na kam toks juokingas vaizdinys neįstriktų į atmintį :D.

Dar galima informaciją kaip nors susieti. Tai gali būti vieno žodžio skiemuo, raidė, bet kas, pajunkite vaizduotę. Kogero šitą būdą man bus lengviau paaiškinti per pavyzdį. Angliškame puslapyje, kuriame radau šiek tiek informacijos apie mnemonikos tipus, buvo pateiktas toks pavyzdys: atsiminti ilgumas ir platumas yra lengviau, kai suprantama, kad linijos einančios nuo šiaurės į pietus yra ilgos (long), o tai siejasi su ilgumomis (longitude). Dar kitaip ryšį galite atsiminti atkreipdami dėmesį į N raidę (loNg; North), na o platumos turi eiti nuo rytų į vakarus, nes žodyje Latitude nėra N raidės. Galima atrasti dar vieną ryšį, tai garsų ryšys.  Pirmasis žodžio latitude skiemuo skamba kaip flat, o lyguma eina horizontaliai.

Mokantis naujų kalbų galima taikyti tokį metodą: pasirinkus vieną žodį užsienio kalba, pasistenkite rasti panašiai skambantį žodį lietuvių kalboje ir susikurkite vaizdinį. Kaip pavyzdžiui žodis "cabina" angliškai reiškia "phone booth" (telefono būdelė). Taigi galite susikurti vaizdinį: taksi įsprausta į telefono būdelę (cab-in-a).

Lengviau įsidėmėti skaičius padeda priskirti jiems vaizdiniai, kurie primena juos:
1 - žvakė, ietis
2 - gulbė
3 - krūtinė
4 - burė
5 - kablys
6 - klubas
7 - skardis, stati uola
8 - smėlio laikrodis
9 - vėliava
0 - kiaušinis

Dar keli patarimai:
*įsivaizduokite tik teigiamus dalykus, jie bus lengviau įsimenami.
*įsivaizduodami įtraukite kuo daugiau jutimų:skonį, lyta, uoslę, regą, klausą, taip pat nepamirškite ryškių spalvų, jausmų, judesių.
*kad labiau atkreiptumėte dėmesį, perdėtai išpūskite dalykus, kuriuos jums reikia įsidėmėti.

Paieškojus angliškai įmanoma rasti dar begalę kitų mnemonikos technikų ar "triukų"

Nepamirškite, įvaldyti šias technikas reikės šiek tiek laiko, tad būkite kantrūs.

Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių surinkta informacija:
http://www.learningassistance.com/2006/january/mnemonics.html
https://www.mindtools.com/memory.html

Daugiau mnemonikos technikų:
http://www.academictips.org/memory/

Erelio Edžio skrydis į olimpą

Mėgstu įkvepiančius filmus, dar labiau patinka, kai žinau, kad jie yra paremti tikrais faktais. Ne vieną biografinį filmą esu mačius. Begalo žaviuosi žmonėmis, kurie daug iškentė ir vistiek nepraranda gyvenimo džiaugsmo, toliau siekia savo tikslų ir svajonių. Tokie žmonės yra tikras pavyzdys mums, jie priminimas, niekada nepasiduoti, kovoti ir siekti to, ko trokšti. 

Nežinau kaip kitus, bet mane tai tikrai uždega filmai apie žmones, kurie patirę kokią nors sunkią traumą, kuri teoriškai turėtų jiems trukdyti toliau siekti savo svajonės, vistiek nepasiduoda ir galiausiai jų stipri valia ir pasiryžimas nugali visas kliūtis.

Na ši istorija nėra tokia dramatiška, ji labiau neįtikėtina ir tikrai neeilinė.

Filmą "Erelis Edis/Eddie the Eagle"(2016) pasijungiau visai atsitiktinai: tik norėjau lengvos komedijos fone. Istorija tikrai įdomi, o pabaiga netikėta :D.

Nuo pat vaikystės Edis (tikrasis vardas Michaelis) svajojo sudalyvauti olimpinėsi žaidynėsi. Nors sporto rūšis, su kuria jis tikėjos patekti į olimpines, vis keitėsi, tačiau noras ten patekti vis stiprėjo. Edžio laimei, kad bent vienas iš tėvų - motina, palaikė jį visada, nes sunkiausiais momentais tik dėl jos palaikymo jis vėl grįždavo prie savo svajonės. Tai puiki istorija siekiantiems ko nors, tačiau neturintiems palaikymo. 

Edis puikiai suprato, kad jis neprilygs profesionalams ir tai jam nerūpėjo, jis tiesiog norėjo sudalyvauti olimpinėse. Šioje istorijoje parodoma kokia stipri yra žmogaus valia ir pasiryžimas, Tokias istorijas verta prisiminti vien tam, kad pačiam atsirastų ryžto  nesustovi ir eiti pirmyn. 

Bet ir stiprią valią turėjo vaikis :D. Dauguma žmonių tokios svajonės ir lieka tik svajonėmis, mat jie net nepasivargina įdėti šiek tiek pastangų. Na žinoma, kurgi ten neprofesionalas, jau kaip ir pavėlavęs pradėti įvaldyti tam tikrą sritį gali kažką pasiekti ar bent kažkur patekti. Bet Edis mąstė plačiau ir galiausiai jis rado sprendimą.

Na kaip ir pačią filmo esmę pasakiau, detalesnio kažko ir nelabai išlemensiu, nes kaip ir sakiau istorija nėra kažkokia labai tragiška. Tai tokia gana lengva drama su komedijos priedu. Galiu pridurti tik tiek, kad šis filmas parodo, kad reikia nepamiršti džiaugsmo, kad kažkur dalyvauji ir nesusitelkti vien tik į medalį. Aišku profesionalūs sprotininkai pasakytų kitaip ir aš pilnai juos suprantu.

Visada pažiūrėjus filmą paremtą tikrai įvykiais dar ir pati pagooglinu kažkiek apie tai. Žodžiu visi suprantam, kad filmai kartai gali būti pragražinti ir net biografijos gali kažkiek skirtis nuo tikrosios realybės. O ir tolesnio herojaus gyvenimo mes nežinome. Dabar Edis skendi skolose ir iš to ką turėjo po tokio sensacingo pasirodymo nelikę nieko.

Pasivaikščiojimas pavasariniais pušyno takais

Ilgokai (nuo pavasario pradžios) jos gulėjo aplankale ant mano kompiuterio desktop'o. Dabar jomis pasidalinu ir su jumis.

Sena - nauja!

Kažkada nešiojau tokį megstuką iki talijos, susijuosdavau dirželiu ir atrodydavau pakankamai gražiai. Tačiau stiliaus skoniai keičiasi ir nors ir dabar atrodyčiau taip pat gražiai apsivilkusi tą megstuką ir susijuosusi dirželiu, bet dabar man atrodo, kad toks stilius ne man, neparodo to kokia aš noriu būti.

Taigi nenešiojau to megstuko gana ilgą laiką. Kabėjo jis ant pakabos, kol nesusitvarkiau spintos. Buvo gaila tiesiog išmesti, medžiaga ir jos spalva man labai patiko, tad pagavojau, kad reikėtų persiūti, kaip nors pakoreguoti.

Ir vėl jis ilgai gulėjo mano spintojo, nes niekaip nesugalvojau, kaip reikėtų jį persiūti :D. Ir nežinau, toks keistas atsitiktinumas nutiko. Draugė paklausė, ar neturiu kokių naujų "projektų" (turėjo omėny siuvimą, piešimą ant sienų, gal būt dar ką nors). Sakiau, kad ne, neturiu nei minčių, nei medžiagos. O jinai man atšovė, kad mąstyčiau plačiau. Kitą dieną pagalvojau, kad tikrai būtų smagu ką nors pasisiūti, taigi prisiminiau jau minėtą megstuką. Ir nepatikėsit, išsitraukiau tą megstuką ir kaip mat sugalvojau, kaip jį pakeisti :D. Dėkoju draugei, kad paklausė :D. Kažkoks toks sveikas postūmis buvo :D.

Tobulinau savo megstuką paprastai: nuardžiau nugarą ir pakeičiau šią detalę odine, kad priekis nuo nugaros labai nesiskirtų ilgiu, sulyginau dar prisiūdama tokias gana plačias juostas priekyje. Ir baigta! Būkit kūribingi!

Prieš:

Eigoje:

Rezultatas:

Elektroninis gyvenimo universitetas - puiki proga sužinoti ką nors nauja!

Jau senai esu išsisaugojusiu Elektroninio gyvenimo universiteto svetainės nuorodą, tačiau niekaip neprisiruošiau peržiūrėti kas yra joje pateikiama. Net nepamenu, kaip apie ją sužinojau, turbūt kažkaip atsiktinai radau internete. Stengiuosi pasinaudoti nemokamais dalykais, kurie tuo pačiu yra ir kažkiek vertingi. Taigi nemokami seminarai irgi neišimtis.

Šiuo metu šiame internetiniame puslapyje yra pateikiamas 61 nemokamas seminaras tokiomis temomis kaip asmenybės tobulinimas, santykiai, sveikata, laisvalaikis, profesija, verslas.

Patariu pasinaudoti proga, kad kaikurie seminarai yra nemokami ir pasidairyti, gal būt jums bus kas nors įdomu. Labai tikiuosi, kad ir toliau bus papildoma nemokamų seminarų. Na o tiems, kuriems negaila šiek tiek pinigų, ras ir dar daugiau seminarų.

Beje išklausius seminarus, galima gauti ir diplomą, pažymintį tai. Tereikia atlikti žinių patikrinimo testą ir atsakyti teisingai bent į 70 procentų klausimų.

Nuoroda:
www.egu.lt

Buritai

Varčiau receptų knygą "Pasaulio virtuvė" ir pamačiau buritų receptą. Visada žavėjo egzotiškos virtuvės, neišimtis ir meksikietiška virtuvė. Mėgstu aštresnį maistą, tad nusprendžiau išmėginti ir šį receptą. Ir nors ingredientų sąrašės nėra labai trumpas, bet visi produktai yra įprasti ir praktiškai vartojami vos ne kasdien. Man tikrai buvo skanu, tikiuosi ir jums bus taip pat.

Reikės:
1 valg. š. alyvuogių aliejaus;
1 susmulkintas svogūnas;
1 susmulkinta česnako skiltelė;
500 g. neriebaus jautienos faršo (aš dėjau kiaulienos);
3 susmlkinti be sėklyčių pomidorai;
1 susmulkinta raudonoji saldžioji paprika;
800 g. įvairių nusunktų konservuotų pupų;
125 ml daržovių sultinio;
1 valg. š. susumulkintų petražolių;
8 tortilijų lakštai;
125 ml pomidorų pastos;
50 g. sutarkuoto čederio sūrio;
3 svogūnų laiškai, susmulkinti;
druska ir pipirai;
įvairų salotų lapai, papuošti.

Eiga:

1. Įkaitinkite aliejų didelėje, nepridegančioje keptuvėje, sudėkite svogūnus ir česnakus, tada kepkite, kol svogūnai suminkštės, tačiau neparuduos. Išimkite iš keptuvės.
2. Sudėkite faršą ir smulkindami mediniu šaukštu kepkite 3-4 minutes ant didelės ugnies, kol pradės ruduoti. Jei bus, nupilkite aliejaus perteklių.
3. Vėl suberkite į keptuvę svogūnus ir česnakus, sudėkite pomidorus ir paprikas ir kepkite 8-10 min.
4. Suberkite pupas ir petražoles, supilkite sultinį pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Neuždengę kepkite dar 20-30 min., kol sutirštės.
5.Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Mėsos mišinį išdėliokite ant tortilijos lakštų.
6. Suviniokite kiekvieną tortiliją ir sudėkite krašteliais žemyn į kepimo skardą.
7. Ant buritų supilkite pomidorų pastą ir užbarstykite sūrio. Kepkite orkaitėje 20 min.
8. Išimkite iš orkaitės ir apibarstykite svogūnų laiškais.

Lošėjas /Gambler (2013)

Pažiūrėjusi filmą Patologija (2008) prisiminiau prieš keletą metų sukurtą lietuvių filmą Lošėjas. Panorau pažiūrėti šį filmą, nes Patologija patiko ir norėjosi kažko panašaus. Prisipažinsiu, norėjosi ir šiek tiek palyginti su amerikiečių filmu.

Dabar galiu pasakyti, kad Lošėjas yra kiek švelnesnis nei Patologija. Patologijos veikėjai viską valdė - nužudydavo ką norėdavo ir kada norėdavo. Priešingai buvo filme Lošėjas: veikėjai nekeitė įvykų, specialiai nežudė. Hipokrato priesaika vertė Vincentą ir jo bendradarbius dėti visas pastangas, kad pasientai išgyventų, nors laimėdavo tik mirties atveju. Taigi, Lošėjo veikėjai neprisideda prie mirties, jie lyg ir nieko blogo nedaro, tik šiek tiek nusižengia moralės normoms, tačiau tai niekam nekenkia.

Pastebėjau ir tai, kad abejuose filmuose žaidėjai tampa pačiu žaidimu. Filme  tai buvo sustiprėjusios beprotybės rezultatas, o štai filme Lošėjas tai nutinka visai atsitiktinai.

Savidestrukcija irgi yra panašus šių filmų bruožas. Filme Patologija
tai žudymo rezultatas, filme Lošėjas tai Vincento noras bet kokia kaina lošti, iš to noro ir gimė dar niekam nematytas žaidimas.

Žodžiu, iš tiesų tikėjausi visai kitokio filmo, maniau tai bus beveik Patologijos kopija. Na iš dalies tai kaip ir kopija, tik ne tokia drąsi. Tačiau patiko ir šis filmas.

Aprašymas:

Vincentas yra geriausias greitosios pagalbos stoties darbuotojas, kurio aistra – įvairiausi azartiniai lošimai. Persekiojamas skolininkų, jis priverstas imtis ko nors radikalaus, kad grąžintų nuolat pralošiamus pinigus...

Treiler'is:

https://www.youtube.com/watch?v=FFe-mJ8YJCs

Patologija /Pathology (2008)

Ne kartą ieškodama filmo vos nepasirinkdavau filmo Patologija. Galiausiai aš jį pažiūrėjau. Ir filmas tikrai sudomino.

Patologo darbas - skrosti žmones ir išaiškinti jų mirties priežastį. 6 pagrindiniai filmo veikėjai: Džeikas, Džiuljeta, Grifinas, Katerina, Tedas ir Čipas  yra patologai, nuolat laiką praleidžiantys prie mirtimi dvelkenčių kūnų, aiškindamiesi kaip įvygdytos žmogžudystės. Nenuostabu, kad jie daug galvoja apie mirtį ir ją suvokia kiek kitaip nei eiliniai žmonės. Tai galima matyti ir jų pokalbyje begeriant bare. Numalšinti nuoboduliui senieji  penki patologai sugalvojo žaidimą. Kasdien išaiškindami netobulas žmogžudystes, jie sugalvojo įvykdyti tobulą žmogžudystę, kurios kiti grupelės nariai neišaiškintų. Pamažu į visa tai įsitraukia ir naujokas Tedas.

Filme atskleidžiami du iš prigimtinių žmonių instinktų - griauti, šiuo atveju tiksliau žudyti bei mylėtis. Nužudymo teorijų kėlimas, šalia gulintis mirusiojo kūnas įaudrina kaikuriuos veikėjus ir jie pasiduoda savo aistroms. Gana iškrypęs dalykas, tiesa? Būtent žmogžudystės ir pavydas priveda vieną veikėją prie savidestrukcijos. Tedas matydamas, kad padėtis nevaldoma, panoro užversti šitą puslapį, bet taip paprastai pasitraukti iš tokio žaidimo neįmanoma. Tedas nusprendžia nužudyti juos visus, kad viskas iš karto ir pasibaigtų, tačiau jam nepavyksta to padaryti iki galo ir tai jam kainuoja labai daug.

Filmas tikrai įtraukiantis, gal kiek ir pamokantis, kad nederėtų žaisti su tokiais dalykais kaip mirtis ir gyvenimas. Tokie žaidimai gali privesti prie visiškos chaotiškos beprotybės.

Filmo aprašymas(http://kinozona.obuolys.lt/kinozona/filmas/10106/):

Tedas atvyksta į prestižinę Vašingtono ligonine ir prisijungia prie jaunų teisminės medicinos ekspertų komandos. Ši draugija net ir savo laisvas nuo darbo valandas skiria profesijai – renkasi apleistame ligoninės fligelyje ir paeiliui vykdo įmantrias ir sudėtingas žmogžudystes.

Treiler'is:

https://www.youtube.com/watch?v=DVONooiIboY

Duona su alyvuogėmis ir pesto padažu

Atrodo duona pats paprasčiausias, kasdienis, todėl niekuom neišsiskiriantis dalykas, bet alyvuogės tikrai padaro šią duoną išskirtine! Nesudėtinga ir greitai pagaminama.

Reikės:

alyvuogių aliejus, patepti;

250 g miltų;

250 g rupių miltų;

1 a. š. maistinės sodos;

1/2 a.š. druskos;

3 valg. š. pesto padažo;

300 ml pasukų; 

55 g. žaliųjų alyvuogių, stambiai supjaustytų;

Eiga:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros. Į dubenį per sietelį persijokite miltus, sodą ir druską, išberkite lauk visas liekanas.

2. Sumaišykite pesto padažą ir pasukas. Įmaišykite į miltus kartu su alyvuogėmis ir suformuokite minkštą tešlą. Prireikus įpilkite daugiau skysčio.

3. Suformuokite tešlą į maždaug 20 cm skersmens skritulį ir padėkite ant kepimo popieriaus. Šiek tiek suplokite ir padarykite du gilius pjūvius, suformuodami kryžių.

4. Kepkite orkaitėje apie 30-35 min, kol gražiai paruduos. Pabarbenus kepaliuką apačioje, turėtų skambėti lyg būtų tuščias.

Sausainiai su šokoladu

Mėgstu sausainius su šokoladu. Seniau kepdavau pagal kitokį receptą, sausainiai būdavo skanūs, tačiau buvo daug vargo juos gaminant ir jų kepimas užtrukdavo gana ilgai. Džiaugiuosi, kad atradau šitą receptą, nes pagal jį gaminti sausainius žymiai lengviau. Siūlau ir jums jį išmėginti.

Reikės:

175 g miltų;

1 arbatinis š. kepimo miltelių;

125 g. minkšto margarino;

130 g. cukraus;

1/2 arbatinio š. vanilės ekstrakto;

125 g. šokolado gabaliukų.

Eiga:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių temperatūros.

2. Sudėkite visus ingredientus į didelį dubenį ir gerai išmaišykite.

3. Ant paruošto kepimo popieriaus sudėkite po pilną šaukštą tešlos, palikdami didesnius tarpus, nes kepami sausainiai plėsis.

4. Kepkite 10-12 min kol sausainiai gražiai paruduos. Palikite atvėsti.

Amerikietiški blyneliai

Bevaikščiodama su mama po parduotuvę prisiminiau kažkada jau senai pamirštą norą paragauti klevų syrupo. Sutarėm, kad perkam, na o prie ko šis syrupas labiausiai tinka? Ogi prie amerikietiškų blynelių. Kadangi man jie labai patinka, tai pasidalinsiu ir su jumis šiuo paprastu receptuku :).


Reikės:
1 ir 1/4 stiklinės miltų;
1 kiaušinio;
1 ir  1/4 kefyro
1/4 stiklinės cukraus;
1 arbatinis š, kepimo miltelių;
1/4 stiklinės aliejaus;
druskos.

Eiga labai paprasta: iš pradžių išmaišykite sausus produktus, o po to į paruoštą mišinį sudėkite likusius produktus. Kepkite ant silpnos ugnies. Skanaus!

Tamsusis bokštas. II knyga

Tai va, šiandien baigiau skaityti antrąją Stephen King parašytą "Tamsiojo bokšto" serijos knygą. "Trijų telkimas"/" The darwing of the three" (toks šios knygos pavadinimas) man patiko netgi labiau nei pirmoji ir kadangi žinau, kad šioje serijoje yra 8 knygos, tikiuosi, kad tas susidomėjimas auks su kiekviena knyga! Gaila tik tiek, kad daugiau internete šios serijos knygų neberadau, tad teks laukti rudens, kol turėsiu galimybę pasiimti šias knygas iš bibliotekos. O kolkas apie II knygą.

Veiksmas tęsiasi ten pat, kur ir pasibaigė I knygoje. Rolandas su Edžiu vieni paplūdimyje, į kurį naktį išropoja plėšrieji vėžiagyviai. Kai galima suprasti iš pavadinimo, šioje knygoje Rolandas žengia per dar dvejas stebuklingas duris su tikslu sutelkti tris žmones, kurie jam padėtų nusigauti prie Tamsiojo bokšto.

Lyginant visus tris atvejus: Edį, Odetą/Detą/Suzaną ir Džeką, Edis buvo pats lengviausias atvejis, nors su juo Rolandas užtruko ilgiausiai. Pirmojoje knygoje buvo aprašyta, kaip Rolandas bendravo su Edžiu, kaip padėjo jam išsisukti iš labai keblios ir pavojingos situacijos ir pamažu įgavo jo pasitikėjimą. Rolandas jį gerbė, tad leido jam pačiam pasirinkti, ar nori keliauti į Rolando pasaulį ir amžiams ten pasilikti.

Viso to neturėjo nei Odeta, o juolabiau Džekas. Odeta į Rolando pasaulį pateko vos po kelių minučių, kai jis peržengė duris į jos sąmonę. Na o Džekui susidūrimas su Šauliu baigėsi tragiškiausiai. Buvo atsakyta į vieną klausimą: vyras juodais drabužiais išpranašavo mirtį, tačiau ne Šaulio, paaiškėjo, kad ta mirtis turėjo būti Stumdytojo, t. y. Džeko. Jo mirtis sujungė Odetą su Deta ir taip atsirado Suzana.

Knygos gale skaitydama apie Rolando įsivaizdavimus, kas galėjo nutikti Edžiui kol jo nebuvo, pirmą kartą išsigandau, kad Edžiui taip ištikrųjų taip nutiko. Gerai, kad tai nebuvo tiesa, na bet naujas potyris buvo. Gana keista, nes niekad taip nesijaučiau skaitydama knygą :D.

Knyga baigiasi gana ramiai, knygos veikėjams jaučiantis gana saugiai. Nors beveik visi klausimai, iškilę perskaičius I knygą, išliko, bet kelionė į Tamsųjų bokštą tęsiasi, tad viską sužinosiu perskaičiusi kitas dalis.

Tamsusis bokštas. I knyga

Pirmoji "Tamsiojo bokšto" serijos knyga yra knyga pavadinimu "Šaulys" ("Gunslinger"). Visada žavėjausi Stephan King, nors tai kogero buvo visuomenės sudaryta nuomonė, kad šis autižorius yra labai geras rašytojas, o savo nuomonės neturėjau, nes nebuvau skaičiusi nė vieno jo kūrinio. Kartą klausiausi įgarsintos jo knygos pavadinimu "Kerė". Beje, ši knyga man be galo patiko, žiūrėjau net filmus :D. Pirmą kartą "Tamsiojo bokšto" I knygą pamėginau skaityti prieš metus, tačiau tada jinai mane nelabai užkabino. Prieš savaitę sugalvojau ją paskaityti vėl ir ką, užkabino :D.

Pradžia gal kiek ir nuobodoka, kyla daug klausimų, į kuriuos neskubama nei atsakyti, nei pateikti užuomenų: kas tas tamsusi bokštas? kodėl šaulys jo ieško? kam jam reikalingas vyras juodais drabužiais? ir t.t. Pirmojoje knygos dalyje veiksmas vyksta dykumoje, nors to veiksmo ne tiek jau ir daug. Dykuma praktiškai tuščia, veiksmo nedaug, tai kas belieka, papasakoti priešistorę. Taip pamažu atsakoma į kaikuriuos klausimus. Kogero man įdomiau paliko tik tada, kai buvo papasakota, kaip Šaulys tapo tuo, kuo yra, koks buvo jo įšventinimas į vyrus. Tada ir pasakoma, kad Šaulio vardas yra Rolandas. Šiek tiek pažinus pagrindinį veikėją, kaikurie dalykai tampa daug aiškesni.

O štai kaip siužetas prieina prie įvykių paplūdimyje ir kitos dimensijos pasidaro net daugiau nei įdomu. Šaulys savo kelyje link bokšto turi surasti tris žmones, taip jam išpranašavo vyras juodais drabužiais, Ir būtent paplūdimyje, kai buvo sunkiai sužeistas ir tikrai galvojo, kad dabar jau atėjo galas, jis pamato išganingasiąs duris, kurios jį nuveda prie pirmojo žmogaus, vyro juodais drabužiais pavadinto kaliniu. Skaitant antrąją knygos dalį įdomu palieka stebėti, kaip jungiasi du pasauliai, kuom jie skiriasi ir kuom panašūs, kaip du žmonės iš skirtingų pasaulių pradeda bendradarbiauti ir kur toks dviejų pasaulių susikirtimas klostosi toliau. Nors pirmoje dalyje jis ilgai ir nesitęsia. Tolesni įvykiai klostosi antrojoje knygoje.

Įdomus dalykas: šiek tiek domėdamasi apie knygą internete, netyčiom atradau, kad 2017 metais bus išleistas serialas, paremtas šia knygų serija. Būtinai jį žiūrėsiu.

21: paimti banką

Kartą buvau pradėjus skaityt knygą "21: paimti banką" (21: bringing down the house (2008)), parašytą Ben Mezrich, bet pradžia nelabai sudomino, prieš kelias dienas nutariau suteikti jai antrą šansą :D na ir nuomonė labai nepasikeitė, tik gal šita knyga privedė prie to, kad mane sudomino akis (dar kitaip vadinamas 21, nors labiausiai paplitęs pavadinimas - BlackJack) ir galimybė skaičiuojant kortas nuspėti, kada yra pakankama tikimybė laimėti prieš kortų dalytoją,

Skaitydama šią knygą nuolat pagalodavau ar ji nebus paremta tikrais įvykiais, na ir perskaičius iki galo sužinojau, kad ji tirai paremta tikrais įvykiais. 

Na kaip ir minėjau knyga nepadarė man didelio įspūdžio. Daugiau nei puse knygos viskas vyko ramiai: Kevinas prisijungė prie akies lošėjų komantos suformuotos ir buvusių ir esamų MTI (Masačiusetso technologijų universitetas), greitai perprato kortų skaičiavimo sistemą ir nuo stebėtojo perėjo prie stambaus lošėjo. Ir taip iš esmės be jokių didelių įvykių komanda lošdavo kazino. 

Perskaičius puse knygos jau tikrai galvojau nebeskaityti, bet nežinau, man nepabaigti skaityti knygos, net jei ji man nėra įdomi ir skaitau tik kas kokį antrą puslapį arba pirmus pastraipų sakinius, yra labai sunku. Tad taip ir padariau - skaičiau tik dialogus ir pirmus kelis pastraipų sakinius. Iki tol, kol prasidėjo neramumai, va tada aš ir susidomėjau.

Komandai pradėjo nebesisekti: kai kurie komandos nariai buvo išprašyti iš kazino, o kartais net nebūdavo progos palošti, nes kortų dalytojas iš karto pasakydavo, kad šiame kazino jie nelaukiami. Nė vienas narys nenorėjo tapti vadinamuoju dinozauru (lošėjas, kuris jau atpažįstamas daugelyje kazino, todėl nebegali lošti), todėl jie sugalojo užsimaskuoti, pakeisti savo veido bruožus, plaukų spalvą ar net kūno sudėjimą. Tačiau ir tai neišdegė, greitai jų gudrybė buvo perprasta. Keviną prispaudė mokesčių inspekcija, kaikuriuos komandos narius bauginantis vyras, kuris gaudė tokius kortų skaičiuotojus, nusekė net į užsienį, galiausiai komanda sužinojo, kad kažkas detektyvams pardavė išsamų sąrašą su komandos nariu asmeniniais duomenimis, jų naudotais netikrais vardais.

Visi įvykiai paveikė visus komandos narius, tai privertė juos susmąstyti apie didesnį atsargumą, sukėlė nesutarimus dėl kaikurių dalykų ir tai privedė prie to, kad komanda suskilo į dvi grupes.

Na knyga šiek tiek praplėtė akiratį: buvau girdėjusi apie kortų skaičiavimą, tačiau visiškai nesuvokiau kaip tai daroma, o ši knyga paaiškina visus pagrindus: nuo to, kaip skaičiuoti kortas iki to, kaip lošti visai komandai nekrentant į akis (apie kortų skaičiavimą labai aiškiai parašyta knygos paskutiniame skyriuje, kuris būtent tam ir skirtas). 

Beje pagal šią knygą yra pastatytas ir fimas, gal kada ir pažiūrėsiu jį :D.

"Tataigis" Frank McCourt

Galiausiai šiandien baigiau skaityti šią knygą. Tam prireikė TIK kelių mėnesiu :DD. Baisu, tai ilgai knygos dar nesu skaičiusi :D. Ši knyga yra antroji Frank McCourt atsiminimų triliogijos knyga.

Knyga prasided nuo to, kad Frank'as grįžta į Ameriką, jau būdamas ne vaikas, o jaunuolis, kuris sieka užsidirbti daugiau pinigų ir padėti mamai užauginti likusius brolius. Knygos pradžia man patiko, nes jaučiau tokį patį pasimetimą, žinių stoką ir vaikiškumo liekanas kaip ir pirmojoje knygoje. Skaitant toliau jaučiamas Frank'o brendimas. Jis brendo kaip asmenybė, jam nebekilo kvailų klausimų, nes išsimokslino ir visą pasaulį suvokė geriau. Tačiau man tai ir buvo problema, nes jo gyvenimu buvo du įdomūs dalykai: skurdas ir žinių stoka (man patiko įvairūs jo keliami klausimai). Kai Frank'as baigė studijas ir pradėjo mokytojo karjerą, visos jo mintys besisuko tik apie Albertą (jo meilė) ir mokyklą. Nors man meilės istorijos patinka, tačiau šiuo atveju, apie meilę nebuvo daug kalbama, tada labai ir nesudomino.

Kadangi knyga man nebuvo labai įdomi, tai daug ko ir pasakyti apie ją negaliu. Tik trumpai papasakosiu, kas rašoma knygoje.

Frank'as atvyksta į Ameriką užsidirbti pinigų ir padėti motinai. Jis sunkiai verčiasi, gauti darbai yra pačio žemiausio lygio. Galiausiai jis įstoja į kariuomenę, o baigęs tarnybą pradeda studijuoti universitete. Ten jis sutinka merginą vardu Alberta ir ją įsimyli. Baigęs universitetą, jis pradeda mokytojo karjerą, vedą Albertą ir susilaukia su ja dukters. Po kurio laiko miršta ir jo motina, ir tėvas.

Andželos pelenai (knyga ir filmas)

Jau senokai žadėjau parašyti apie "Andželos pelenus", bet pirmiau norėjau perskaityti antrąją knygą "Tataigis". Galiausiai gavosi taip, kad vieną knygą skaičiau net kelis mėnesius, o ir parašyti apie pirmąją knygą laiko neradau :D. Na bet prie reikalo, perskaičiau knygą ir pažiūrėjau filmą.

Filmas labai daug nesiskyrė nuo knygos, na aišku, daug ko nebuvo paminėta, bet čia jau taip visada gaunasi su filmais ir geriau pagalvojus, nereikia visko pavaizduoti kaip knygoje: juk filmas tai tam tikra knygos interpretacija, tad režisierius ir susitelkia į jo manymu svarbiausius įvykius ir detales. Dažniausiai jei man patiko vienas, tai patiks ir kitas (turiu omeny knygą ir jos ekranizaciją), tačiau šiuo atveju knyga man buvo ženkliai įdomesnė.

"Andželos pelenai" - tai atsiminimų trilogijos pirmoji knyga. Knygoje aprašoma labai sunkus airių šeimos gyvenimas, pagrindinis veikėjas yra vyriausias sūnus Frank'as. Turiu pripažinti, kad būtent pirmoji knyga man buvo įdomiasia, tubūt dėl to, kad čia aprašomas Frank'o sunkiausias gyvenimo etapas ir visa tai pasakoja augantis vaikas su savo besikeičiančiu požiūriu į pasaulį (jaučiamas šioks toks naivumas ir vaikiškas smalsumas, o dar tie paprasti ir kartais atrodo, kad kvaili klausimai kartais sukeldavo šypseną). Tėvas girtuoklis tad vaikams lieka tik motina, kuri ne tik turi rūpintis buitimi, bet dar ir galvoti, kaip išmaitinti, bent minimaliai aprengti savo vaikus ir išlaikyti stogą virš galvos praktiškai iš nieko. Tačiau kad ir kaip būtų, galima pajausti, kad tėvas tikrai myli savo vaikus, tik viskam koją kiša tai, kad jis yra nepagydomas alkoholikas. Tai retais blaivybės etapais jis šiltai bedrauja su savo vaikais, pasakoja jiems įvairias istorijas, rūpinasi jais. Tai galima pajusti ir filme.

Labai skurdi vaikystė ir sesers bei dviejų brolių netektis užgrūdino Frank'ą, jis užaugo darbščiu vyru, kuris būdamas dar tik paauglys didžiavosi, kad turi darbą ir namo gali parnešti bent šiek tiek pinigų, kai tuo tarpu jo bendraklasiai ir draugai lankė mokyklą.

Labiausiai man patikusi knygos vieta buvo, kai motina vaikams leido nuo namo sienos nuplėšti vieną lentą tam, kad galėtų užsikurti ugnį, po jos sekė dar viena lenta ir dar viena, kol galiausia nebeliko sienos, skyrusios du kambarius. Ir nors motina prisakė vaikams, kad sijų jie neliestų, nes jos prilaiko visą namą, maži vaikai jos nepaklausė ir galiausia sugriovė visą namą. Situacija gana juokinga, bet tuo pačiu ir pilna skurdo. Šeima tokia neturtinga, kad net neturi anglių, kad galėtų išsivirti arbatos.

Tokios istorijos, ypač kai jos yra tikros, yra labai vertigos, jos mums primena, kad kartais mūsų problemos nėra tokios jau didelės ir gyvenimas nėra toks jau sunkus. Aš manau, iš tokį sunku gyvenimą gyvenusių žmonių mes turėtume imti pavyzdį Tai yra kova už būvį, o mes turėdami maisto, drabužių ir stogą virš galvos ir galimybes mokytis ir tobulėti dar randame dėl ko skūstis.

Daug mąsčiau ką galėtų reikšti knygos pavadinimas, mat pati Andžela (motina) šioje trilogijos knygoje nemiršta, tad tiesiogiai šio pavadinimo nažegalima suprasti. Priėjau tokios išvados, kad tai yra Andželos sudegusios svajonės. Andžela svajojo apie gerą gyvenimą, sveikus vaikus, mylintį ir rūpestingą vyrą, kuris nuolat yra šalia. Tačiau gyvenimas viską pasuko kita linkme. Ji ir jos visa šeima gyveno labai didelemia skurde, vyras nuolat gėrė ir retai kada padėjo rūpintis vaikais, o dar ir vienintėlės dukrelės ir dvynukų mirtis pavertė jos gražias svajones į pelenus.

Pakalbėjau daugiau apie knygą nei apie filmą, bet viskas ką pasakiau apie knygą tinka ir filmui, tad ir nebesikartosiu.

Trumpas filmo aprašymas(šaltinis:http://kinozona.obuolys.lt/kinozona/filmas/288/):

1935-aisias, kai daugeliui airių šeimų buvo įprasta išvykti į Ameriką, nuskurdusi Makurtų šeima pasielgia priešingai. Po dukrytės mirties Andžela ir jos bedarbis alkoholikas vyras Malachis iš Niujorko persikelia gyventi į Airiją.

Šaltai sutikti katalikiškos Andželos šeimos, jie įsikuria Korke, tačiau jų svajonės apie “rožinę” ateitį išgaruoja, kai tėvas niekaip negali susirasti darbo, o vaikai miršta vienas po kito…

Treiler'is:

https://www.youtube.com/watch?v=NPXP17JJ4GY

I'm back!!!!

Jau gana senai nerašiau, prisipažinsiu nebuvo laiko ir gal šiek tiek pritrūko ir noro :D. Tačiau, kad ir kaip būtų buvę, pažadu, kad per šią vasarą parašysiu ne tik vieną įrašą (tikiuosi, kad išeis tikrai nemažai, kad būtų jums ką paskaityt :D). Laiko atrodo tikrai turėsiu, tad tikrai pasistengsiu bent po kelis įrašus per savaitę brūkštėlt čia :D. Tikiuosi jums bus smagu paskaitynėt mano rašliavas :D.

Riešutinė bananų duona...

Taigi prasidėjo atostogos, grįžau namo. O čia virtuvėje pūpso nuostabioji orkaitė, kviesdama mane ką nors pagaminti :D. Tai štai neiškenčiau ir susiradau, kažkada labai senai iš Cosmopolitan išsiplėštą receptuką. Toks visai paprastas, o ir pavadinimą paskaičius jau seilės ima kauptis. Taigi sumąsčiau išmėginti jį. Ir eureka! Gavosi tikrai skanus pyragas :D

Reikės:

* 2 puodeliai miltų;
*3/4 šaukštelio kepimo sodos;
*1/2 šaukštelio kepimo miltelių;
*1/2 šaukštelis druskos;
*1 puodelis cukraus (dėjau puse puodelio ir tikrai užteko)
*1/2 puodelis rapsų aliejaus;
*2 kiaušiniai;
*1 šaukštelis vanilės ekstrakto;
*1/2 puodelio pasukų;
*3 sutrinti vidutinio dydžio bananai;
*1/2 puodelio maltų graikinių riešutų ( aš juos tiesiog sulaužiau rankomis)

Eiga:

*Dubenyje sumaišyti miltus, sodą, kepimo miltelius ir druską.
* Vidutinio dydžio dubenyje sumaišyti cukrų, aliejų, kiaušinius ir gerai išplakti. Suberti sausuosius ingrediantus, trintus bananus ir riešutus ir gerai išmaišyti.
*Supilti tešlą į kepimo formą, išteptą riebalais, ir kepti 45-55 min 175 laipnių temperatūroje. Ar iškepė galima patikrinti dantų krapštuku - įsmeigus jį į kepinį ir ištraukus, jis turi likti švarus.
*Ištraukus iš orkaitės, leisti šiek tiek atvėsti kepimo formoje ir tik tada išimti iš formos.

Skanaus!

Skanioji Šaltenio "Riešutų duona"

Ne vieną kartą esu mačius filmą "Riešutų duona", mokykloje kelis kartus skaičiusi apsakymą. Nežinau, gal niekada nebuvau tikrai susikaupusi skaitydama ir žiūrėdama, bet viską buvau pamiršusi iki tol, kol gamindama tortą iš naujo pažiūrėjau minėtą filmą.

Ir tiesą pasakius filmas man tikrai patiko. Mano nuomone, jis dvelkia tokiu paprastumu, kurio šiais laikais ypač trūksta, tyrumu (nebuvo perdaugiausiai kažkokių intrigų). Buvo malonu žiūrėti, pavaizduotas paprastų lietuvių gyvenimas, kai apskritai pasaulyje buvo viskas paprasčiau. Tikrai rekomenduoju šį filmą norintiems švelnios, paprastos, be jokių intrigų meilės istorijos.

Kalbant apie apsakymą, tai pradžia gal kiek ir neįdomi, kol pradedi suprasti, kad Andrius įsimylėjęs Liuką. Va tada ir atsiranda visas įdomumas, kuris gana greitai ir nutrūksta, mat baigiasi ir pats kūrinys. Pradžia galbūt šiek tiek neįdomi ir dėl to, kad gana sunku viską suvesti į vientisą pasakojimą. Bet tikrai nesigailiu perskaičiusi šitą apsakymą.

Aprašymas(šaltinis:http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/992/):

Kaimynystėje gyvenantys Šatai ir Kaminskai ne itin sutaria. Karo kirvius suremti dar labiau paskatina nepavykęs sandėris, kai Kaminskams iš Šatų nusipirkus karvę, ji nugaišta. Tuo tarpu jų vaikai, Andrius su Liuka, sugyvena gana neblogai ir ilgainiui pamilsta vienas kitą. Bet, kai šeimos pykstasi, mylimieji tarsi Romeo ir Džiuljeta yra išskiriami. Mergina su tėvais išsikelia į miestą, o Andrius gyvena tuo pirmuoju jausmu, kuris pasižymi nepamirštamu skoniu, jam primenančiu iškilmėms kepamą riešutų duoną...

"Amerikos psichopatas" (knyga ir jos ekranizacija)

Pradžioje pažiūrėjau filmą. Nelabai patiko, pagalvojau, kad gal būt reikėtų pamėginti paskaityti knyga, gi dažniausia filmuose ne viskas išsakoma, na ir neįmanoma išsakyti, tai gal sužinosiu ką nors naujo, kas padės suprasti labiau patį filmą. Bet tiesą pasakius knygos net neįpusėjau. Na bet gal pradėkime nuo pradžių.

Ne kartą ieškodama filmo vakarui, matydavau ir jau minėtąjį "Amerikos psichopatą" (2000). Tai vieną kartą nusprendžiau pažiūrėti jį. Gal įpusėjus jau pradėjau svarstyti, gal nutraukti šio filmo peržiūrą ir pasieškoti kito, bet man nelabai patinka nepabaigti filmo, tad iškenčiau iki galo. Ir tiesą pasakius nuomonės nepakeičiau. Filmo siužetas gana vientisas, jokio didžiulio lūžio pagrindinio veikėjo gyvenime neįvyko. Nežinau, galbūt man to ir trūko, kad jis arba visai įsisiautėtų ir save pražūdytų (šitokios pabaigos aš ir troškau, tragiška ir moralizuojanti) arba bent jau, kad susivoktų, kad tai, ką jis daro nėra gerai ir bent kažkiek pasikeistų (na čia blogiausiu atveju).

Baigus žiūrėti filmą, pamaniau, kad gal būt reikėtų paskaityti atsiliepimus apie jį, nes jaučiausi kažko nesupratusi, nors šiaip tai filmas atrodo gana nesudėtingas (dar vienas dalykas, kurio man trūko - kiek sudėtingesnis paaiškinimas (nei nuobodulys), kodėl būtent Patrikas žudė). Tai va atsiliepimuose perskaičiau tai, ką jaučiau, tačiau nebuvau galutinai suvokusi. Ir kas tai? Ogi tai, kad šiame filme, kuriame atrodo nėra jokio moralo, yra atskleidžiama dabartinė mūsų visuomenė. Dabar dažnas trokšta vilkėti garsių vardų drabužius, turėti nuostabų kūną, kuo daugiau pinigų. Didžiausi baubai tampa kelios raukšlės ant kaktos ir bepradedanti lysti plikė ir neduok Dieve, oda bus nešvari ir šiurkšti.. Tai štai šioje knygoje būtent tokie žmonės aprašomi, ne išimtis ir pagrindinis veikėjas. Vaikinai stengiasi pranokti vieni kitus ne tik išvaizda, bet ir kitomis smulkmenomis, na kad ir stenkdamiesi turėta gražiausią vizitinę kortelę iš visos grupės. Niekad neįsivaizdavau tokių vyrų. Atrodo tik moterys galėtų rūpintis (neskaitaint menininkų), koks spalvų ir šrifto derinys vizitinei kortelei geriausias. Mane labai pykdė tas parodomas tuštumas, nebuvo nė vieno veikėjo, kuris savimo rūpintusi ir iš vidaus (būtų buvę bent šioks toks ramstis). Filme gal tiek ir nesijaučia, gal tiek dėmesio nepritraukia, bet knygoje tą tuštumą dar labiau paryškina Patriko kasdienės rutinos aprašymas: kaip jis skutasi (net paaiškinta, kaip teisingai reikia skustis barzdą ir ūsus), kaip prižiūri savo odą ir t.t.

Nors perskaičiau mažiau nei puse knygos, bet susidarė įspūdis, kad filmas pastatytas žodis į žodį, veiksmas į veiksmą kaip knyga. Knyga sukėlė nemažai diskusijų, nesutarimu, šokiravo visuomenę ir kai kur buvo net uždrausta. Atrodo tokios visuomenės reakcijos sulaukusi knyga turėtų tikrai sukrėsti pasaulį, bet man ji nepatiko. Kažkiek suprantu jos vertę, bet vistiek, atrodo, kad yra geriesnių kūrinių. Na savo nuomenę kaip ir išdėsčiau, bet čia jau jums spręsti, ar skaityti knygą verta. Tikrai žinau, kad yra žmonių, kam ši knyga, beje ir filmas, patiko ir dar kaip.

Na o pabaigai kaip visada įdėsiu aprašymą(šaltinis:http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/2764/):

Žavus, gana turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte.

Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno puoselėjimo procedūros (kad mylintis būtų galima savo tobulybėmis pasigrožėti veidrodyje), kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu.

Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti” prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų. Nors, tiesą sakant, jis ir naktį viską daro stilingai, inteligentiškai: prieš nužudydamas dar gerokai pavargina auką pseudointelektualinėmis Whitney Houston, Phillo Collinso muzikos analizėmis. 

Na ir trailer'is:

https://www.youtube.com/watch?v=5YnGhW4UEhc

2016 metų knygų sąrašas

Pataruoju metu pamėgau skaityti knygas. Nors skaitau ne tik romanus, bet kogero labiausiai visus domina romanai, tad čia pateiksiu sąrašą romanų, kuriuos ketinu perskaityt per 2016 metus. Tik tai nereiškia, kad ir apie visas parašysiu savo nuomonę, kartais man knyga yra tiesiog gera arba bloga ir neturiu daugiau ką apie ją papezėt :D Sąrašas bus nuolat atnaujinamas, kad būtų aišku, kurias jau perskaičiau ir jei apie kurią nors parašysiu savo nuomonę, būtinai pridėsiu nuorodą :).

Taigi, mano knygų sąrašas:
1. Frank McCourt "Andželos pelenai" (http://pomegiuvingiai.blogspot.lt/2016/06/andzelos-pelenai-knyga-ir-filmas.html
2. Frank McCourt "Tataigis"(http://pomegiuvingiai.blogspot.lt/2016/06/tataigis-frank-mccourt.html)
3. Stephen King "Tamsusis bokštas" I knyga (http://pomegiuvingiai.blogspot.lt/2016/07/tamsusis-bokstas-i-knyga.html)
4. Stephen King "Tamsusis bokštas" II knyga (http://pomegiuvingiai.blogspot.lt/2016/07/tamsusis-bokstas-ii-knyga.html)
5. Hunter S. Thompson "Romo dienoraštis"(na nežinau, knyga kaip ir filmas (ekranizuota 2011 m.) labai nesudomino, siužetas gana vientisas, nebuvo kažkokio labai įpatingo įvykio, kuris viską pakeistų. Pamenu tik vieną labai juokingą vietą iš filmo, kaip pagrindiniai veikėjai važiavo automobiliu po to, kai jis buvo beveik išardytas vagių :D)
6. Ryūnosuke Akutagawa "Rasiomono vartai"(perskaičiau kelias noveles, na jos nebuvo labai nuobodžios, bet supratau, kad novelės ne man, man patinka pažinti veikėjus išgyventi su jais tam tikrus įvykius, potyrius, o novelės per daug greitai baigiasi, gal kiek ir apmaudu)
7. Arundhati Roy "Mažmožių dievas" (perskaičiau gal 100 puslapių ir visiška neužkabino, tad mečiau)
8. Ben Mezrich "21: paimti banką" (http://pomegiuvingiai.blogspot.lt/2016/06/21-paimti-banka.html)
9. Ray Bradbury "Pienių vynas" (Perskaičiau beveik pusę šios knygos, bet vitiek jinai manęs neužkabino. Knygos pradžioje yra nuostabiai aprašomi berniuko vardu Daglas pojūčiai gamtoje, tai taip gražu, kad net ir aš tai užsinorėjau patirti. Bet vėliau viskas dingsta, pradedama rašyti apie berniuko kaimynus, niekas manęs labai nesudomino.)
10. Brett Easton Ellis "Amerikos psichopatas" (http://pomegiuvingiai.blogspot.lt/2016/01/amerikos-psichopatas-knyga-ir-jos.html)
11. Balys Sruoga "Dievų miškas"(Be abejo knyga tikrai vertinga, vien jau iš tos pusės, kad joje nupasakojami įvykiai lageryje iš pirmų lūpų. Iš mokyklos prisimenu, kad knyga persisunkusi ironija, kuri tikrai pagyvina tekstą (tik tuom man ši knyga patiko) ir dabar skaitydama mačiau ją, tačiau nepatiko man ši knygą mokykloje (galvojau, kad gal nepakankamai dėmesio jai teikiau), nepatinka ir dabar (suteikiau antrą šansą, bet sugebėjau perskaityti tik kiek daugiau nei 100 puslapių)).
12. Saulius Šaltenis "Riešutų duona" (http://pomegiuvingiai.blogspot.lt/2016/03/skanioji-saltenio-riesutu-duona.html)
13. Harry Sheff "Cezaris Bordžija" (Pirmoji knyga perskaityta šiais metais. Neturiu daug ką apie ją pasakyti. Gana nuobodoka ir nuspėjama. Knygoje aprašoma kaip valdžios ir turtų godus troškimas sugriauna šeimą.)

Linkiu ir jums perskaityti bent keletą knygų per šiuos 2016 metus :)