Tamsta mokytojas

Pradėjau skaityti šią knygą tik dėl to, kad turėjau ją parsisiuntusi su kitom pdf formato knygom. Gal būt jei būčiau pasidomėjusi apie ką ši knyga, būčiau sužinojusi, kad tai trečoji Frank McCourt autobiografinė knyga. Pirmoji knyga yra "Andželos pelenai", tuo pačiu pavadinimu pastatytas ir filmas, o antroji dalis - "Tataigis".

Knygoje aprašoma autoriaus jaunystė nuo tada, kai autorius pradėjo dirbti mokytoju. Mano nuomone knygos pradžia yra įdomiasia, nes joje autorius aprašo savo darbą mokykloje. Autorius aprašo, kiek daug pastangų jis įdėjo siekdamas suvaldyti mokinius, trokšdamas būti pavyzdiniu mokytoju, tačiau realybė pasirodė daug sunkesnė ir Frank susitelkia tik į netradicinius mokynių sudominimo būdus, nors jie ir nebūdavo tūriningi informacija. Knygoje aprašyta ne viena kuriozinė ar šiaip juokinga vieta, mano nuomone, tai knygą padaro įdomia.


Pati jau baigusi mokyklą drįstu teigti, kad šią knygą turėtų perskaityti visi mokiniai, ji tikrai padėtų įsijausti į mokytojo darbą, suprasti jų pastangas kiekvieną dieną sudominti savo pamokomis mokinius. Iš kitos pusės knyga yra vertinga ir mokytojams, joje pateikiami kaikurie metodai, kurie sudomina mokinius, tik bėda ta, kad tie metodai negalėtų būti naudojami mūsų mokyklose, tačiau pritaikius mūsų mokykloms, pamokas tai padarytų tikrai įdomiasnes.

Knygos aprašymas (šaltinis: http://www.manoknyga.lt/knyga/tamsta-mokytojas.html#.Vi_1KrcrLIU)

Franko McCourto (g. 1930 m.) atsiminimų trilogija „Andželos pelenai“, „Tataigis“ ir „Tamsta mokytojas“ – Amerikoje gimusio airio gyvenimo epopėja. „Tamsta mokytojas“ – paskutinė trilogijos dalis, kurioje autorius su nepakartojamu humoru aprašo savo pedagoginę karjerą. Pradėjęs mokytojauti nuo dvidešimt septynerių, įvairiose Niujorko mokyklose ir koledžuose jis praleido daugiau nei trisdešimt savo gyvenimo metų. 1976 m. McCourtui buvo suteiktas Metų mokytojo vardas.

Įžūlūs ir abejingi mokiniai ir prislėgti mokytojai, alkoholis ir Niujorko airių kompanija, noras perduoti mokiniams pasaulinės literatūros subtilybes, kai jiems labiau praverstų sugebėjimas taisyklingai ištarti paprasčiausią sakinį, asmeninio gyvenimo problemos ir gyvenimo prasmės paieškos – visa tai sudaro iš pirmo žvilgsnio tipišką McCourto kasdienybę. Netipiškas yra humoro jausmas, priverčiantis skaitytoją šypsotis net liūdniausių autoriaus gyvenimo įvykių akivaizdoje.