21: paimti banką

Kartą buvau pradėjus skaityt knygą "21: paimti banką" (21: bringing down the house (2008)), parašytą Ben Mezrich, bet pradžia nelabai sudomino, prieš kelias dienas nutariau suteikti jai antrą šansą :D na ir nuomonė labai nepasikeitė, tik gal šita knyga privedė prie to, kad mane sudomino akis (dar kitaip vadinamas 21, nors labiausiai paplitęs pavadinimas - BlackJack) ir galimybė skaičiuojant kortas nuspėti, kada yra pakankama tikimybė laimėti prieš kortų dalytoją,

Skaitydama šią knygą nuolat pagalodavau ar ji nebus paremta tikrais įvykiais, na ir perskaičius iki galo sužinojau, kad ji tirai paremta tikrais įvykiais. 

Na kaip ir minėjau knyga nepadarė man didelio įspūdžio. Daugiau nei puse knygos viskas vyko ramiai: Kevinas prisijungė prie akies lošėjų komantos suformuotos ir buvusių ir esamų MTI (Masačiusetso technologijų universitetas), greitai perprato kortų skaičiavimo sistemą ir nuo stebėtojo perėjo prie stambaus lošėjo. Ir taip iš esmės be jokių didelių įvykių komanda lošdavo kazino. 

Perskaičius puse knygos jau tikrai galvojau nebeskaityti, bet nežinau, man nepabaigti skaityti knygos, net jei ji man nėra įdomi ir skaitau tik kas kokį antrą puslapį arba pirmus pastraipų sakinius, yra labai sunku. Tad taip ir padariau - skaičiau tik dialogus ir pirmus kelis pastraipų sakinius. Iki tol, kol prasidėjo neramumai, va tada aš ir susidomėjau.

Komandai pradėjo nebesisekti: kai kurie komandos nariai buvo išprašyti iš kazino, o kartais net nebūdavo progos palošti, nes kortų dalytojas iš karto pasakydavo, kad šiame kazino jie nelaukiami. Nė vienas narys nenorėjo tapti vadinamuoju dinozauru (lošėjas, kuris jau atpažįstamas daugelyje kazino, todėl nebegali lošti), todėl jie sugalojo užsimaskuoti, pakeisti savo veido bruožus, plaukų spalvą ar net kūno sudėjimą. Tačiau ir tai neišdegė, greitai jų gudrybė buvo perprasta. Keviną prispaudė mokesčių inspekcija, kaikuriuos komandos narius bauginantis vyras, kuris gaudė tokius kortų skaičiuotojus, nusekė net į užsienį, galiausiai komanda sužinojo, kad kažkas detektyvams pardavė išsamų sąrašą su komandos nariu asmeniniais duomenimis, jų naudotais netikrais vardais.

Visi įvykiai paveikė visus komandos narius, tai privertė juos susmąstyti apie didesnį atsargumą, sukėlė nesutarimus dėl kaikurių dalykų ir tai privedė prie to, kad komanda suskilo į dvi grupes.

Na knyga šiek tiek praplėtė akiratį: buvau girdėjusi apie kortų skaičiavimą, tačiau visiškai nesuvokiau kaip tai daroma, o ši knyga paaiškina visus pagrindus: nuo to, kaip skaičiuoti kortas iki to, kaip lošti visai komandai nekrentant į akis (apie kortų skaičiavimą labai aiškiai parašyta knygos paskutiniame skyriuje, kuris būtent tam ir skirtas). 

Beje pagal šią knygą yra pastatytas ir fimas, gal kada ir pažiūrėsiu jį :D.

"Tataigis" Frank McCourt

Galiausiai šiandien baigiau skaityti šią knygą. Tam prireikė TIK kelių mėnesiu :DD. Baisu, tai ilgai knygos dar nesu skaičiusi :D. Ši knyga yra antroji Frank McCourt atsiminimų triliogijos knyga.

Knyga prasided nuo to, kad Frank'as grįžta į Ameriką, jau būdamas ne vaikas, o jaunuolis, kuris sieka užsidirbti daugiau pinigų ir padėti mamai užauginti likusius brolius. Knygos pradžia man patiko, nes jaučiau tokį patį pasimetimą, žinių stoką ir vaikiškumo liekanas kaip ir pirmojoje knygoje. Skaitant toliau jaučiamas Frank'o brendimas. Jis brendo kaip asmenybė, jam nebekilo kvailų klausimų, nes išsimokslino ir visą pasaulį suvokė geriau. Tačiau man tai ir buvo problema, nes jo gyvenimu buvo du įdomūs dalykai: skurdas ir žinių stoka (man patiko įvairūs jo keliami klausimai). Kai Frank'as baigė studijas ir pradėjo mokytojo karjerą, visos jo mintys besisuko tik apie Albertą (jo meilė) ir mokyklą. Nors man meilės istorijos patinka, tačiau šiuo atveju, apie meilę nebuvo daug kalbama, tada labai ir nesudomino.

Kadangi knyga man nebuvo labai įdomi, tai daug ko ir pasakyti apie ją negaliu. Tik trumpai papasakosiu, kas rašoma knygoje.

Frank'as atvyksta į Ameriką užsidirbti pinigų ir padėti motinai. Jis sunkiai verčiasi, gauti darbai yra pačio žemiausio lygio. Galiausiai jis įstoja į kariuomenę, o baigęs tarnybą pradeda studijuoti universitete. Ten jis sutinka merginą vardu Alberta ir ją įsimyli. Baigęs universitetą, jis pradeda mokytojo karjerą, vedą Albertą ir susilaukia su ja dukters. Po kurio laiko miršta ir jo motina, ir tėvas.

Andželos pelenai (knyga ir filmas)

Jau senokai žadėjau parašyti apie "Andželos pelenus", bet pirmiau norėjau perskaityti antrąją knygą "Tataigis". Galiausiai gavosi taip, kad vieną knygą skaičiau net kelis mėnesius, o ir parašyti apie pirmąją knygą laiko neradau :D. Na bet prie reikalo, perskaičiau knygą ir pažiūrėjau filmą.

Filmas labai daug nesiskyrė nuo knygos, na aišku, daug ko nebuvo paminėta, bet čia jau taip visada gaunasi su filmais ir geriau pagalvojus, nereikia visko pavaizduoti kaip knygoje: juk filmas tai tam tikra knygos interpretacija, tad režisierius ir susitelkia į jo manymu svarbiausius įvykius ir detales. Dažniausiai jei man patiko vienas, tai patiks ir kitas (turiu omeny knygą ir jos ekranizaciją), tačiau šiuo atveju knyga man buvo ženkliai įdomesnė.

"Andželos pelenai" - tai atsiminimų trilogijos pirmoji knyga. Knygoje aprašoma labai sunkus airių šeimos gyvenimas, pagrindinis veikėjas yra vyriausias sūnus Frank'as. Turiu pripažinti, kad būtent pirmoji knyga man buvo įdomiasia, tubūt dėl to, kad čia aprašomas Frank'o sunkiausias gyvenimo etapas ir visa tai pasakoja augantis vaikas su savo besikeičiančiu požiūriu į pasaulį (jaučiamas šioks toks naivumas ir vaikiškas smalsumas, o dar tie paprasti ir kartais atrodo, kad kvaili klausimai kartais sukeldavo šypseną). Tėvas girtuoklis tad vaikams lieka tik motina, kuri ne tik turi rūpintis buitimi, bet dar ir galvoti, kaip išmaitinti, bent minimaliai aprengti savo vaikus ir išlaikyti stogą virš galvos praktiškai iš nieko. Tačiau kad ir kaip būtų, galima pajausti, kad tėvas tikrai myli savo vaikus, tik viskam koją kiša tai, kad jis yra nepagydomas alkoholikas. Tai retais blaivybės etapais jis šiltai bedrauja su savo vaikais, pasakoja jiems įvairias istorijas, rūpinasi jais. Tai galima pajusti ir filme.

Labai skurdi vaikystė ir sesers bei dviejų brolių netektis užgrūdino Frank'ą, jis užaugo darbščiu vyru, kuris būdamas dar tik paauglys didžiavosi, kad turi darbą ir namo gali parnešti bent šiek tiek pinigų, kai tuo tarpu jo bendraklasiai ir draugai lankė mokyklą.

Labiausiai man patikusi knygos vieta buvo, kai motina vaikams leido nuo namo sienos nuplėšti vieną lentą tam, kad galėtų užsikurti ugnį, po jos sekė dar viena lenta ir dar viena, kol galiausia nebeliko sienos, skyrusios du kambarius. Ir nors motina prisakė vaikams, kad sijų jie neliestų, nes jos prilaiko visą namą, maži vaikai jos nepaklausė ir galiausia sugriovė visą namą. Situacija gana juokinga, bet tuo pačiu ir pilna skurdo. Šeima tokia neturtinga, kad net neturi anglių, kad galėtų išsivirti arbatos.

Tokios istorijos, ypač kai jos yra tikros, yra labai vertigos, jos mums primena, kad kartais mūsų problemos nėra tokios jau didelės ir gyvenimas nėra toks jau sunkus. Aš manau, iš tokį sunku gyvenimą gyvenusių žmonių mes turėtume imti pavyzdį Tai yra kova už būvį, o mes turėdami maisto, drabužių ir stogą virš galvos ir galimybes mokytis ir tobulėti dar randame dėl ko skūstis.

Daug mąsčiau ką galėtų reikšti knygos pavadinimas, mat pati Andžela (motina) šioje trilogijos knygoje nemiršta, tad tiesiogiai šio pavadinimo nažegalima suprasti. Priėjau tokios išvados, kad tai yra Andželos sudegusios svajonės. Andžela svajojo apie gerą gyvenimą, sveikus vaikus, mylintį ir rūpestingą vyrą, kuris nuolat yra šalia. Tačiau gyvenimas viską pasuko kita linkme. Ji ir jos visa šeima gyveno labai didelemia skurde, vyras nuolat gėrė ir retai kada padėjo rūpintis vaikais, o dar ir vienintėlės dukrelės ir dvynukų mirtis pavertė jos gražias svajones į pelenus.

Pakalbėjau daugiau apie knygą nei apie filmą, bet viskas ką pasakiau apie knygą tinka ir filmui, tad ir nebesikartosiu.

Trumpas filmo aprašymas(šaltinis:http://kinozona.obuolys.lt/kinozona/filmas/288/):

1935-aisias, kai daugeliui airių šeimų buvo įprasta išvykti į Ameriką, nuskurdusi Makurtų šeima pasielgia priešingai. Po dukrytės mirties Andžela ir jos bedarbis alkoholikas vyras Malachis iš Niujorko persikelia gyventi į Airiją.

Šaltai sutikti katalikiškos Andželos šeimos, jie įsikuria Korke, tačiau jų svajonės apie “rožinę” ateitį išgaruoja, kai tėvas niekaip negali susirasti darbo, o vaikai miršta vienas po kito…

Treiler'is:

https://www.youtube.com/watch?v=NPXP17JJ4GY

I'm back!!!!

Jau gana senai nerašiau, prisipažinsiu nebuvo laiko ir gal šiek tiek pritrūko ir noro :D. Tačiau, kad ir kaip būtų buvę, pažadu, kad per šią vasarą parašysiu ne tik vieną įrašą (tikiuosi, kad išeis tikrai nemažai, kad būtų jums ką paskaityt :D). Laiko atrodo tikrai turėsiu, tad tikrai pasistengsiu bent po kelis įrašus per savaitę brūkštėlt čia :D. Tikiuosi jums bus smagu paskaitynėt mano rašliavas :D.