Erelio Edžio skrydis į olimpą

Mėgstu įkvepiančius filmus, dar labiau patinka, kai žinau, kad jie yra paremti tikrais faktais. Ne vieną biografinį filmą esu mačius. Begalo žaviuosi žmonėmis, kurie daug iškentė ir vistiek nepraranda gyvenimo džiaugsmo, toliau siekia savo tikslų ir svajonių. Tokie žmonės yra tikras pavyzdys mums, jie priminimas, niekada nepasiduoti, kovoti ir siekti to, ko trokšti. 

Nežinau kaip kitus, bet mane tai tikrai uždega filmai apie žmones, kurie patirę kokią nors sunkią traumą, kuri teoriškai turėtų jiems trukdyti toliau siekti savo svajonės, vistiek nepasiduoda ir galiausiai jų stipri valia ir pasiryžimas nugali visas kliūtis.

Na ši istorija nėra tokia dramatiška, ji labiau neįtikėtina ir tikrai neeilinė.

Filmą "Erelis Edis/Eddie the Eagle"(2016) pasijungiau visai atsitiktinai: tik norėjau lengvos komedijos fone. Istorija tikrai įdomi, o pabaiga netikėta :D.

Nuo pat vaikystės Edis (tikrasis vardas Michaelis) svajojo sudalyvauti olimpinėsi žaidynėsi. Nors sporto rūšis, su kuria jis tikėjos patekti į olimpines, vis keitėsi, tačiau noras ten patekti vis stiprėjo. Edžio laimei, kad bent vienas iš tėvų - motina, palaikė jį visada, nes sunkiausiais momentais tik dėl jos palaikymo jis vėl grįždavo prie savo svajonės. Tai puiki istorija siekiantiems ko nors, tačiau neturintiems palaikymo. 

Edis puikiai suprato, kad jis neprilygs profesionalams ir tai jam nerūpėjo, jis tiesiog norėjo sudalyvauti olimpinėse. Šioje istorijoje parodoma kokia stipri yra žmogaus valia ir pasiryžimas, Tokias istorijas verta prisiminti vien tam, kad pačiam atsirastų ryžto  nesustovi ir eiti pirmyn. 

Bet ir stiprią valią turėjo vaikis :D. Dauguma žmonių tokios svajonės ir lieka tik svajonėmis, mat jie net nepasivargina įdėti šiek tiek pastangų. Na žinoma, kurgi ten neprofesionalas, jau kaip ir pavėlavęs pradėti įvaldyti tam tikrą sritį gali kažką pasiekti ar bent kažkur patekti. Bet Edis mąstė plačiau ir galiausiai jis rado sprendimą.

Na kaip ir pačią filmo esmę pasakiau, detalesnio kažko ir nelabai išlemensiu, nes kaip ir sakiau istorija nėra kažkokia labai tragiška. Tai tokia gana lengva drama su komedijos priedu. Galiu pridurti tik tiek, kad šis filmas parodo, kad reikia nepamiršti džiaugsmo, kad kažkur dalyvauji ir nesusitelkti vien tik į medalį. Aišku profesionalūs sprotininkai pasakytų kitaip ir aš pilnai juos suprantu.

Visada pažiūrėjus filmą paremtą tikrai įvykiais dar ir pati pagooglinu kažkiek apie tai. Žodžiu visi suprantam, kad filmai kartai gali būti pragražinti ir net biografijos gali kažkiek skirtis nuo tikrosios realybės. O ir tolesnio herojaus gyvenimo mes nežinome. Dabar Edis skendi skolose ir iš to ką turėjo po tokio sensacingo pasirodymo nelikę nieko.