šeštadienis, kovo 12, 2016

Skanioji Šaltenio "Riešutų duona"

Ne vieną kartą esu mačius filmą "Riešutų duona", mokykloje kelis kartus skaičiusi apsakymą. Nežinau, gal niekada nebuvau tikrai susikaupusi skaitydama ir žiūrėdama, bet viską buvau pamiršusi iki tol, kol gamindama tortą iš naujo pažiūrėjau minėtą filmą.

Ir tiesą pasakius filmas man tikrai patiko. Mano nuomone, jis dvelkia tokiu paprastumu, kurio šiais laikais ypač trūksta, tyrumu (nebuvo perdaugiausiai kažkokių intrigų). Buvo malonu žiūrėti, pavaizduotas paprastų lietuvių gyvenimas, kai apskritai pasaulyje buvo viskas paprasčiau. Tikrai rekomenduoju šį filmą norintiems švelnios, paprastos, be jokių intrigų meilės istorijos.

Kalbant apie apsakymą, tai pradžia gal kiek ir neįdomi, kol pradedi suprasti, kad Andrius įsimylėjęs Liuką. Va tada ir atsiranda visas įdomumas, kuris gana greitai ir nutrūksta, mat baigiasi ir pats kūrinys. Pradžia galbūt šiek tiek neįdomi ir dėl to, kad gana sunku viską suvesti į vientisą pasakojimą. Bet tikrai nesigailiu perskaičiusi šitą apsakymą.


Kaimynystėje gyvenantys Šatai ir Kaminskai ne itin sutaria. Karo kirvius suremti dar labiau paskatina nepavykęs sandėris, kai Kaminskams iš Šatų nusipirkus karvę, ji nugaišta. Tuo tarpu jų vaikai, Andrius su Liuka, sugyvena gana neblogai ir ilgainiui pamilsta vienas kitą. Bet, kai šeimos pykstasi, mylimieji tarsi Romeo ir Džiuljeta yra išskiriami. Mergina su tėvais išsikelia į miestą, o Andrius gyvena tuo pirmuoju jausmu, kuris pasižymi nepamirštamu skoniu, jam primenančiu iškilmėms kepamą riešutų duoną...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą