Ne kartą ieškodama filmo vakarui, matydavau ir jau minėtąjį "Amerikos psichopatą" (2000). Tai vieną kartą nusprendžiau pažiūrėti jį. Gal įpusėjus jau pradėjau svarstyti, gal nutraukti šio filmo peržiūrą ir pasieškoti kito, bet man nelabai patinka nepabaigti filmo, tad iškenčiau iki galo. Ir tiesą pasakius nuomonės nepakeičiau. Filmo siužetas gana vientisas, jokio didžiulio lūžio pagrindinio veikėjo gyvenime neįvyko. Nežinau, galbūt man to ir trūko, kad jis arba visai įsisiautėtų ir save pražūdytų (šitokios pabaigos aš ir troškau, tragiška ir moralizuojanti) arba bent jau, kad susivoktų, kad tai, ką jis daro nėra gerai ir bent kažkiek pasikeistų (na čia blogiausiu atveju).
Baigus žiūrėti filmą, pamaniau, kad gal būt reikėtų paskaityti atsiliepimus apie jį, nes jaučiausi kažko nesupratusi, nors šiaip tai filmas atrodo gana nesudėtingas (dar vienas dalykas, kurio man trūko - kiek sudėtingesnis paaiškinimas (nei nuobodulys), kodėl būtent Patrikas žudė). Tai va atsiliepimuose perskaičiau tai, ką jaučiau, tačiau nebuvau galutinai suvokusi. Ir kas tai? Ogi tai, kad šiame filme, kuriame atrodo nėra jokio moralo, yra atskleidžiama dabartinė mūsų visuomenė. Dabar dažnas trokšta vilkėti garsių vardų drabužius, turėti nuostabų kūną, kuo daugiau pinigų. Didžiausi baubai tampa kelios raukšlės ant kaktos ir bepradedanti lysti plikė ir neduok Dieve, oda bus nešvari ir šiurkšti.. Tai štai šioje knygoje būtent tokie žmonės aprašomi, ne išimtis ir pagrindinis veikėjas. Vaikinai stengiasi pranokti vieni kitus ne tik išvaizda, bet ir kitomis smulkmenomis, na kad ir stenkdamiesi turėta gražiausią vizitinę kortelę iš visos grupės. Niekad neįsivaizdavau tokių vyrų. Atrodo tik moterys galėtų rūpintis (neskaitaint menininkų), koks spalvų ir šrifto derinys vizitinei kortelei geriausias. Mane labai pykdė tas parodomas tuštumas, nebuvo nė vieno veikėjo, kuris savimo rūpintusi ir iš vidaus (būtų buvę bent šioks toks ramstis). Filme gal tiek ir nesijaučia, gal tiek dėmesio nepritraukia, bet knygoje tą tuštumą dar labiau paryškina Patriko kasdienės rutinos aprašymas: kaip jis skutasi (net paaiškinta, kaip teisingai reikia skustis barzdą ir ūsus), kaip prižiūri savo odą ir t.t.Nors perskaičiau mažiau nei puse knygos, bet susidarė įspūdis, kad filmas pastatytas žodis į žodį, veiksmas į veiksmą kaip knyga. Knyga sukėlė nemažai diskusijų, nesutarimu, šokiravo visuomenę ir kai kur buvo net uždrausta. Atrodo tokios visuomenės reakcijos sulaukusi knyga turėtų tikrai sukrėsti pasaulį, bet man ji nepatiko. Kažkiek suprantu jos vertę, bet vistiek, atrodo, kad yra geriesnių kūrinių. Na savo nuomenę kaip ir išdėsčiau, bet čia jau jums spręsti, ar skaityti knygą verta. Tikrai žinau, kad yra žmonių, kam ši knyga, beje ir filmas, patiko ir dar kaip.
Na o pabaigai kaip visada įdėsiu aprašymą(šaltinis:http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/2764/):
Žavus, gana turtingas, išsilavinęs,
inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte.
Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir
nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs
apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam
vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno
puoselėjimo procedūros (kad mylintis būtų galima savo tobulybėmis pasigrožėti
veidrodyje), kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų
su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu.
Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet
valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis
leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją
svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti”
prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų. Nors, tiesą sakant, jis ir
naktį viską daro stilingai, inteligentiškai: prieš nužudydamas dar gerokai
pavargina auką pseudointelektualinėmis Whitney Houston, Phillo Collinso muzikos
analizėmis.
Na ir trailer'is:
