Istorija paprasta - keturi geriausi draugai: Gordis, Krisas, Tedis ir Vernas leidžiasi į kelionę, norėdami patirti nuotykį ir tapti garsiais. Manyčiau viską komplikuoja kelionės tikslas (surasti negyvą berniuką) ir netolima draugų ateitis. Nepaisant fakto, kad berniukai ieškojo negyvo žmogaus, filmas atskleidžia daug kasdieniškų problemų, kurias patiria ne tik vaikai.
Gordis iš visos grupelės išsiskyrė tuo, kad buvo protingas ir mėgstantis rašyti žmogus. Priešingai nei Gordžio brolis, tėvai jo visiškai nepalaikė ir nesidomėjo juo. Tačiau po staigios Gordžio brolio mities, jis tėvams tapo tarsi nematomas. Taigi liko tik trys jo bičiuliai, kurie jį palaikė.
Gaujos vadeiva Krisas, kaip ir jo tėvas, turėjo užsitarnavęs vagies statusą miestelyje. Bet nepaisant to, jis labai troško atsikratyti tokio įvaizdžio, svajojo turėti galimybę įstoti į koledžą kaip ir Gordis. Filme jaučiamas stiprus ryšys tarp Gordžio ir Kriso. Gal būt kelionės metu jie tapo labiau subrendę nei kiti du jų draugai.
Tedis (neteiskit manęs už pasakymą) yra tarsi tas obuolys, kuris nuo obels netoli nuriedėjo. Tedžio tėvas miestelyje buvo žinomas kaip pamišėlis, kuris keletą kartų vos nenužudė savo sūnaus. Na o Tedis savo elgesiu neatsiliko nuo tėvo: grasindavo užmušti bet ką, kas įžeis jo tėvą, pats vos nepalindo po traukiniu ir t.t. Turbūt jam pasisekė, kad šalia buvo jo draugai, kurie jį vis sustabdydavo nuo visokių kvailysčių.
Na ir liko Vernas, gana kvailokas, tačiau vistiek brangus jų draugas. Nežinau, apie Verną kaip ir neturiu ką pasakyti, be to, kad jis buvo gana baukštus ir tam, kad jis būtų laimigas jam tereikėjo pavalgyti.Kogero pagrindines filmo keliamas problemas atskleidžia Gordžio ir Kriso pokalbiai ir pamąstymai. Kaip jau minėjau tarp Kriso ir Gordžio buvo stiprus ryšys, jie vienas kitą rėmė ir drąsino. Filme buvo išsakyta mintis, kaip labai skyrėsio Gordžio/Kriso ir Tedžio/Verno problemos. Kol Tedis ir Vernas galvojo apie komiksų veikėjus, Krisas su Gordžiu mąstė apie dabartį: kaip norėtų kad tėvai palaikytų ir pastebėtų gebėjimus (Gordis), kad visi nustotų žiūrėti į jį kaip į nusikaltėlį ir apskritai jau nurašytą vaiką, kad turėtų galimybę ko nors pasiekti (Krisas), ir apie ateitį: apie tai, kad po šios vasaros jie pradės lankyti vidurinę mokyklą, o Kriso nuomone, tai gali atskirti Gordį nuo kitų draugų.
Norėtųsi sakyti, kad susidūrimas su mirtimi pakeitė berniukus visam gyvenimui, tačiau manau, kad tai buvo kelionė, o ne kūnas. Ta kelionė buvo ne tik paprasta kelionė iš taško a į tašką b, bet tuo pačiu ir kelionė iš buvimo vaiku į tapimą beveik suaugusiu žmogumi (na bent jau Gordžiui ir Chrisui tai tikrai). Filmo pradžioje labai jautėsi jų noras pakvailioti. Negyvo berniuko kūno pamatymas jiems atrodo kaip galimybė pasilinksiminti ir tapti tais, kurie atrado kūną. Tačiau keliaudami berniukai suvokė tikrą draugystę. suprato savo baimes, sau pripažino ir susitaikė su dalykais, kurių jau senai stengiasi nepriimti. Per šią kelionę jie suvokė daug ką, gal ir kažkiek suaugo. Tai buvo kelionė, kurią jie prisiminė visą gyvenimą.
Ir nors ir filmo veikėjų draugystė galiausiai
nutrūksta, tačiau filmo gale užsimenama, kad tai buvo pati įsimintiniausia vasara, praleista su gerais draugais, kokių niekada gyvenime pasakotojas nebeurėjo (visa istorija buvo prisiminta vieno žmogaus, kuris ją ir užrašė).
Gana nustebau sužinojusi, kad fimas pastatytas pagal Stiveno Kingo novelę "Kūnas". Kadangi man labiau S.Kingas asocijuojasi su siaubo romanais, buvo gana keista sužinoti, kad pagal jo kūrinį pastatyta drama. Na bet pasidomėjusi sužinojau, kad siaubo romanai tik lašas jo rašomų žanrų jūroje.
Na filmo aprašymą kaip ir pateikiau išreikšdama savo nuomonę, tai tik numesiu jums nuorodą į filmo treilerį:
https://www.youtube.com/watch?v=lnY_j85MidU
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą