Naršydama puslapyje knygos.lt pamačiau Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukų albumą "Žemaitėjė - mona meilė" ir prisiminiau, kad praeitais metais Šiaulių dailės galerijoje buvo surengtas šios knygos pristatymas. Tada supratau, kad yra ženkliai įdomiau, kai pats autorius pristato savo nuotraukas. Na bent jau A. Aleksandravičius papasakojo tikrai įdomių istorijų apie jo įamžintus žmones, kaikurios buvo net gana juokingos. Dabar jau kiek sunkoka prisiminti, bet viena vistiek atsimenu. A. Aleksandravičius norėjo nufotografuoti tolumoje esantį pastatą, kai prie jo priėjo vienas senas žmogelis ir paprašė, kad jį nufotografuotų. Kol fotografavo, autorius pabendravo su žmogumi, šis jam pasakė, kad tai jo namai matomi tolumoje (o tai buvo ne šeip lūšnelė, o gana didelis pastatas). Dabar gerai nepamenu, o ir nelogiška šiek tiek atrodo, bet kiek pamenu, tai autorius paklausė ar senolis ten gyvena vienas, o šis jam atsakė, kad vienas. Autoriui pasirodė keista, kad tokiame name jis gyvena vienas, prieš senoliui atsakant į klausimą, autorius galvojo, kad galbūt jis ten gyvena su savo vaiko šeima. Galiausiai pasirodė, kad tai senelių namai. Žinoma gal dabar neskamba labai juokingai, tačiau kai autorius pasakojo buvo visiškai kitaip.Visos istorijos mane labai sužavėjo, o ir nuotraukos tikrai labai geros, mano nuomone, ypač portretai, ir dar mano skonio. Džiaugiuosi, kad sužinojau apie tokį fotografą.
Jei sudominau apsilankykite fotografo svetainėje, kurioje pateikiami ir garsių žmonių portretai:
http://www.algisphoto.lt/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą