Meduoliniai sausainai

Pastaruoju metu labai pamėgau sausainius, kažkada buvau labai užsikabinusi už tortų gamybos, o dabar labai noriu išsikept kokių sausainukų. Kalėdos + noras iškept sausainių = meduoliniai sausainiai :D Tai štai susiradau receptą ir iškepiau, gavosi tikrai skanūs. Na ne tik skanūs, bet ir po nemažai valandų dar ir gana gražūs (nebus gėda pavaišint svečius kalėdų proga :D).

Tai štai receptukas(šaltinis:http://www.mazylioreceptai.lt/receptai/paprasti-meduoliniai-sausainiai/):

Reikės:
*400 g miltų;
*100 g. sviesto;
*5 šaukštai rudojo cukraus;
*4 šaukštai medaus;
*1 kiaušinis;
*1 a. šaukštelis kepimo miltelių;
*2 a. šaukšteliai meduolių prieskonių.

Eiga:

 1.Medų ištirpinkite karštoje vonelėje. Kai jis atvės, sumaišykite medų, kiaušinį, cukrų ir kambario temperatūros sviestą.

2. Pilkite miltus, kepimo miltelius ir prieskonius, viską gerai pamaišykite, kai nebesimaišys, minkykite rankomis ir dėkite tešką 30 minučių į šaldytuvą.
3. Atvėsusią tešlą dėkite ant miltais pabarstyto stalo ir iškočiokite apie 0,5 centimetro lakštą.
4. Spauskite formeles ir dėkite į sviestiniu popieriumi išteptą skardą.
5. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje 10 – 12 minučių.

Jei norėsite sausainius papuošti, jums reikės:

*5 šaukštų cukraus pudros;

* 1 kiaušinio baltymo;

* 0,5 a.šaukštelio citrinos rugšties.

Eiga:

Cukraus pudrą po truputį įmaišyti į kiaušinio baltymą. Sumaišius 0,5 arbatinio šaukštelio vandens su citrinios rūgštimi, išmaišyti su cukraus mase. Viską maišyti tol, kol masė pasidarys pakankamai tiršta, kad galėtumėte užtepti ant sausainio ir  masė nenubėgtų.

Likime kartu / Stand by me (1986)

Prieš kelias dienas sumąsčiau pažiūrėti kokį nors filmą iš savo imdb susidaryto must see filmų sąrašo. Akis užkliuvo filmas pavadinimu "Stand by me". Taigi susiradau ir pažiūrėjau. Nenusivyliau. Prieš žiūrėdama nusiteikiau, kad filmas bus labai liūdnas, kaip dauguma šiuolaikinių dramų. Bet taip nebuvo. Sakyčiau tai gana lengva drama su giliom mintim.

Istorija paprasta - keturi geriausi draugai: Gordis, Krisas, Tedis ir Vernas leidžiasi į kelionę, norėdami patirti nuotykį ir tapti garsiais. Manyčiau viską komplikuoja kelionės tikslas (surasti negyvą berniuką) ir netolima draugų ateitis. Nepaisant fakto, kad berniukai ieškojo negyvo žmogaus, filmas atskleidžia daug kasdieniškų problemų, kurias patiria ne tik vaikai.

Gordis iš visos grupelės išsiskyrė tuo, kad buvo protingas ir mėgstantis rašyti žmogus. Priešingai nei Gordžio brolis, tėvai jo visiškai nepalaikė ir nesidomėjo juo. Tačiau po staigios Gordžio brolio mities, jis tėvams tapo tarsi nematomas. Taigi liko tik trys jo bičiuliai, kurie jį palaikė.

Gaujos vadeiva Krisas, kaip ir jo tėvas, turėjo užsitarnavęs vagies statusą miestelyje. Bet nepaisant to, jis labai troško atsikratyti tokio įvaizdžio, svajojo turėti galimybę įstoti į koledžą kaip ir Gordis. Filme jaučiamas stiprus ryšys tarp Gordžio ir Kriso. Gal būt kelionės metu jie tapo labiau subrendę nei kiti du jų draugai.

Tedis (neteiskit manęs už pasakymą) yra tarsi tas obuolys, kuris nuo obels netoli nuriedėjo. Tedžio tėvas miestelyje buvo žinomas kaip pamišėlis, kuris keletą kartų vos nenužudė savo sūnaus. Na o Tedis savo elgesiu neatsiliko nuo tėvo: grasindavo užmušti bet ką, kas įžeis jo tėvą, pats vos nepalindo po traukiniu ir t.t. Turbūt jam pasisekė, kad šalia buvo jo draugai, kurie jį vis sustabdydavo nuo visokių kvailysčių.

Na ir liko Vernas, gana kvailokas, tačiau vistiek brangus jų draugas. Nežinau, apie Verną kaip ir neturiu ką pasakyti, be to, kad jis buvo gana baukštus ir tam, kad jis būtų laimigas jam tereikėjo pavalgyti.

Kogero pagrindines filmo keliamas problemas atskleidžia Gordžio ir Kriso pokalbiai ir pamąstymai. Kaip jau minėjau tarp Kriso ir Gordžio buvo stiprus ryšys, jie vienas kitą rėmė ir drąsino. Filme buvo išsakyta mintis, kaip labai skyrėsio Gordžio/Kriso ir Tedžio/Verno problemos. Kol Tedis ir Vernas galvojo apie komiksų veikėjus, Krisas su Gordžiu mąstė apie dabartį: kaip norėtų kad tėvai palaikytų ir pastebėtų gebėjimus (Gordis), kad visi nustotų žiūrėti į jį kaip į nusikaltėlį ir apskritai jau nurašytą vaiką, kad turėtų galimybę ko nors pasiekti (Krisas), ir apie ateitį: apie tai, kad po šios vasaros jie pradės lankyti vidurinę mokyklą, o Kriso nuomone, tai gali atskirti Gordį nuo kitų draugų.

Norėtųsi sakyti, kad susidūrimas su mirtimi pakeitė berniukus visam gyvenimui, tačiau manau, kad tai buvo kelionė, o ne kūnas. Ta kelionė buvo ne tik paprasta kelionė iš taško a į tašką b, bet tuo pačiu ir kelionė iš buvimo vaiku į tapimą beveik suaugusiu žmogumi (na bent jau Gordžiui  ir Chrisui tai tikrai). Filmo pradžioje labai jautėsi jų noras pakvailioti. Negyvo berniuko kūno pamatymas jiems atrodo kaip galimybė pasilinksiminti ir tapti tais, kurie atrado kūną. Tačiau keliaudami berniukai suvokė tikrą draugystę. suprato savo baimes, sau pripažino ir susitaikė su dalykais, kurių jau senai stengiasi nepriimti. Per šią kelionę jie suvokė daug ką, gal ir kažkiek suaugo. Tai buvo kelionė, kurią jie prisiminė visą gyvenimą.

Ir nors ir filmo veikėjų draugystė galiausiai
nutrūksta, tačiau filmo gale užsimenama, kad tai buvo pati įsimintiniausia vasara, praleista su gerais draugais, kokių niekada gyvenime pasakotojas nebeurėjo (visa istorija buvo prisiminta vieno žmogaus, kuris ją ir užrašė).

Gana nustebau sužinojusi, kad fimas pastatytas pagal Stiveno Kingo novelę "Kūnas". Kadangi man labiau S.Kingas asocijuojasi su siaubo romanais, buvo gana keista sužinoti, kad pagal jo kūrinį pastatyta drama. Na bet pasidomėjusi sužinojau, kad siaubo romanai tik lašas jo rašomų žanrų jūroje.

Na filmo aprašymą kaip ir pateikiau išreikšdama savo nuomonę, tai tik numesiu jums nuorodą į filmo treilerį:
https://www.youtube.com/watch?v=lnY_j85MidU

Haka šokis

Pirmą kartą šį Maori genties karo šokį pamačiau per kontrolines Lietuvos - Najosios Zelandijos krepšinio varžybas. Šiaip esu žmogus, kuriam labai įdomūs visokie kultūriniai dalykai, bet tas šokis mane pakerėjo. Nors tai karo šokis, bet man taip smagu jį žiūrėti (net pati bandžiau mokytis jį sušokt), man jis labai egzotiškas, gal būt tai ir yra pagrindinė mano susidomėjimo priežastis. Ir dabat pagalvojau, kad gal reikėtų ir su jumis pasidalinti tuom, ką sužinojau.

Besiremiantys naujausiomis tradicijomis mano, kad „haka“ – išskirtinai vyrų sritis, tačiau legenda bei istorija paliudija visai ką kitą. Iš tikrųjų populiariausios hakos varianto, Ka mate!, istorija yra apie moters seksualumo galią.

Pirmo hakos pasirodymo realiam pasauly autoriaus vardas buvo priskirtas vadui Tinirau ir jo šeimos moterims. Tinirau troško keršto, nes senas tohugua (žynys) Kae nužudė jo augintinį – banginį. Įniršęs vadas organizavo savo genties moterų būrį, kad jos sučiuptų žynį. Moterys nežinojo kaip atrodo Kae, tačiau jos žinojo, kad jo dantys nelygūs ir išsikišę. Kai jos atvyko į Kae kaimą, visa grupė atliko hakos šokį tam, kad priverstų vyrus nusišypsoti ir jos galėtų atpažinti Kae. Žynys žudikas buvo sučiuptas ir pargabentas į Tinirau kaimą, kur buvo nužudytas.

Ka Mate! Hakos atsiradimo istorija

Ka mate! haka pasirodė IXX a. pradžioje. Ją sukūrė Maorių vadas Te Rauparaha.

Ka Mate! haka pasakoja paprastą genties vado istoriją: kaip jis buvo persekiojamas, pabėgo nuo kitos genties narių. Ši haka pasakoja apie jo baimę būti sučiuptam ir apie jo galbūt ironišką, o gal palinksmintą išsigelbėjimą. Te Rauparaha, vado sūnus, gimė maždaug 1768 metais ir užaugo Kawhia gyvenvietėje, Naujosios Zelandijos Šiaurinės salos vakarų pakrantėje. Jaunasis Te Rauparaha buvo gerai apdovanotas už žygdarbius karo metu – tapo vyriausiu regiono vadu, tačiau jo karštas temperamentas neapsaugojo jo nuo konfliktų su kitomis gentimis. Žymiojo įvykio, kuris paskatino Ka Mate! hakos atsiradimą, metu, Te Rauparaha lankė Tuwharetoą centrinėje šiaurės saloje. A hapu – gentis, priklausanti Tuwharetoa vietovei, norėjo nužudyti Te Rauparaha, kad atkeršytų už jo vadovaujamą antpuolį, kuris įvyko keleriais metais anksčiau. Antpuolio metu Te Rauparaha ir jo kariai „šlavė“ hapu žmones antpuolio metu ir kai viskas pasibaigė, likę gyvi hapu žmonės laukė progos atkeršyti. Vyriausias Tuwharetoa vadas paskyrė hapu narį, vadovaujamą žemesnio laipsnio vado Wharerangi, kad tas saugotų Te Rauparahą. Norėdamas apsidrausti, Wharerangi slėpė jauną, temperamentingą Te Rauparaha „kumara“ – saldžiųjų bulvių duobėj. Jaunąjį vadą persekiojantys kariai, tam, kad jį surastų, atliko „karakia“ – burtus/užkeikimą, tačiau Te Rangikoaea, bėgliui padedančio vado žmona, panaikino burtus atsistojusi virš tos duobės. Pasak Maorių legendos, moters seksualumas yra toks galingas, kad gali nugalėti vyrą ir panaikinti burtus. Po to kai persekiotojantys kariai dingo jaunasis karys pradėjo giedoti “Tenei te tangata puhuruhuru nana nei i tiki mai whaka whiti te ra”. Yra daug šių žodžių interpretacijų, o “tangata puhuruhuru” gali reikšti plaukuotą žmogų (atpildas Wharerangi už pagalbą). Tačiau yra dar viena (gan prieskoninga) šių žodžių reikšmės versija. Ngati Toag gyventojai (Te Rauparaha buvo ten vyriausiu vadu) sako, kad „plaukuoto vyro/žmogaus“ minėjimas šokio metu – atpildas Te Rangikoaea, moteriai, kuri sėdo raita (praskėtė kojas) virš duobės, kurioje slėpėsi vadas ir jis galėjo matyti jos…plaukus (gaktos). Prie duobės priartėjus persekiotojams, besidaužančia, tarsi griaustinis, širdim, Te Rauparaha sumurmėjo žymiosios Ka mate! hakos žodžius: „Ka mate! Ka mate! Ka ora! Ka ora! Ka mate! Ka mate! Ka ora! Ka ora! Tenei te tangata puhuruhuru Nana nei i tiki mai, whakawhiti te ra! A, hupane! A, kaupane! A, hupane! A, kaupane! Whiti te ra…“ 

  

Moterys ir haka

Tradiciškai moterys ne tik dalyvaudavo hakoje, tačiau jos vadovavo, turėjo ginklus ir būdavo pirmose eilėse atlikimo metu. Įgudusios „pukana“- akių vartymo, kai matosi tik baltymas, meno žinovės, užimdavo pačias matomiausias vietas pagrindinės hakos atlikėjų grupės šonuose. Dauguma jų buvo ginkluotos, kad apsaugotų hakos grupės flangus ir tos moterys dažnai keldavo atlikėjų dvasią!

Haka šokis

Haka – tai šokis, kurio metu naudojamas visas kūnas atliekant energingus ritminius judesius: trypimą, plojimą krūtinės ir blauzdų daužymą bei siūbavimą. Šokio metu yra garsiai skanduojama, rodomos įvairios veido išraiškos kaip išpūstos akys ar iškištas liežuvis bei perkreiptas veidas. Taip siekiama įbauginti priešininkus Atlikėjai į pasirodymą įtraukia tradicinius ginklus, tokius kaip taiaha (kažkas panšaus į ietį).

Tradiciškai haka pasirodymas atliekamas kaip ritualo dalis, kai sveikinamas atvykėlis. Dabartiniais laikais haka naudojama ir gimtadienio, vestuvių, laidotuvių ir kitokių progų metu. Kartais naudojama kaip genties identiteto simbolis.

Haka šokis šias laikais

Jau daugiau nei šimtą metų prieš kiekvienas rungtynes nacionalinė Naujosios Zelandijos vyrų regbio komanda All Blacks atlieka haka šokį. Būtent tai šį šokį ir išgarsino. Be šios komandos šokį keletą kartų yra atlikę regbio lyga Kiwis, nacionalinė Naujosios Zelandijos australiškojo futbolo komanda The Hawsk, nacionalinė Naujosios Zelandijos krepšinio komanda Tall Blacks, nacionalinė neįgaliųjų regbio komanda Wheel Blacks ir nacionalinė ledo ritulio komanda Ice Blacks.

Beto, kad haka dažnai atliekama sporte, šis šokis taip pat naudojamas ir kariuomenėje. Naujosios Zelandijos gynybos pajėgos atlieka šokį norėdami pagerbti gyvybės netekusius bendražygius. Naujosios Zelandijos armija turi net gi atskirą haka, kurią pradeda ir užbaigia moterys karės, pripažįstant svarbią jų vietą ginkluotose pajėgose. Taip pat didžioji dalis Naujosios Zelandijos mokyklų turi savo kappa haka grupes.

Haka šokį atlieka ne tik maoriai, bet ir kitokios tautybės žmonės. Amerikoje šis šokis labai populiarus tarp vidurnių ir aukštųjų mokyklų futbolo komandų bei kaikurių plaukimo ir regbio komandų. Šį šokį pamėgo ir kakurios Britų amerikietiškojo futbolo komandos.

Haka šokis atliekamas ir filmuose:  “Gangster No.1” (atlieka Jamie Foreman), “Whale Rider” (atlieka Keisha Castle - Hughes), „Once Were Warriors“ (atliko Taungaroa Emile) , „Forever Strong“, „Invictus“, „Wild Child“. Taip pat filmo „Įsikūnijimas“ kaskadinikų komanda sušoko šį šokį režisieriui Jams Cameron. Filmo „Žiedų valdovas: karaliaus sugrįžimas“ kaskadininkų grupė atliko šokį pagerbti aktoriams Viggo Mortensen ir Bernard Hill paskutinę filmo filmavimo dieną.

Dar keli įdomūs faktai:

*2005 rugsėjo 3 d. Buvo pasiektas rekordas. Daugiau nei 2200 žmonių vienu metu atliko haka šokį. Rekordas buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

*Serialo „Doctor Who“ epizode „The Sontaran Stratagem“ Sontarans atlieka ritualinį šokį, kuris primena haka.

*Žaidimo League of Legends veikėjas Rengar gali atlikti Ka Mate.

*2012 metų lapkritį Maori kapa haka grupė iš Rotorua atliko Gangnam Style šokio versija su tradiciniais Maori haka judesiais. Taip buvo pagerbti 50 metų trukę diplomatiniai santykiai tarp Šiaurės Korėjos ir Naujosios Zelandijos.

*2015 metų liepos 20 dieną berniukų vidurinės mokyklos Naujojoje Zelandijoje mokytojas Dawson Tamatea mirė. Šimtai jo mokinių atliko haka šokį per jo laidotuves. Per pirmąjį mėnesį paskelbtas video surinko daugiau nei 6 mln. Peržiūrų.

Jei ir jums kiltų noras pasimokyti šokio, tai štai nuoroda su video, kaip šokti Ka Mate:

https://www.youtube.com/watch?v=kysXeyjPi84

Ir haka žodžiai:

Originalo kalba:                      Anglų kalba:                       Lietuvių kalba:

Ka mate! Ka mate!                 Tis death! Tis death!           Tai mirtis! Tai mirtis!

Ka ora! Ka ora!                      Tis life! Tis life!                  Tai gyvybė! Tai gyvybė!

Ka mate! Ka mate!                 Tis death! Tis death!           Tai mirtis! Tai mirtis!

Ka ora! Ka ora!                      Tis life! Tis life!                  Tai gyvybė! Tai gyvybė!

Tenei te tangata                      Behold! There stands          Žiūrėk! Ten stovi

Puhuruhuru                            The hairy man                      Plaukuotas žmogus.

Nana nei i tiki mai,                 Who will cause the             Kuris privers

Whakawhiti  te ra!                  Sun to shine!                       Saulę šviesti!

A, hupane! A, kaupane!         One step upwards…            Vienas žingsnis aukštyn,

A, hupane! A, kaupane!         Another upwards                 Kitas žingsnis aukštyn...

Whiti te ra!                             The sun shines.                    Saulė šviečia!

Japoniškas pyragas be miltų

Jau antrą kartą, kai tik grįžtu namo penktadienį, taip iškepu ką nors saldaus. Hmmm... Reikėtų gal tai padaryti kaip tradicija :D. Žodžiu šiam kartui susiradau pyrago receptą. Šiaip gaminimas nebus sunkus tiems, kurie moka gerai išplakti kiaušinių baltymus. Prisipažinsiu, man baltymų išplakimas nelabai sekasi, tad ir mano pyraga truputi gavosi sukritęs, bet skonio tai nepakeitė. O kas dėl skonio, tai jis labai primena varškės apkepą, kas gana keista, nes varškės šiame pyrage nė kvapo, bet yra minkštas lyg koks sufle :D

Jums reikės tik triejų ingredinetų:

*3 kiaušinių;
*120 g baltojo šokolado;
*120 g "Philadelphia" tipo sūrio (natūralaus skonio).

Eiga:
. 

*Šokoladą sulaužyti, dėti į dubenį ir ištirpinti virš verdančio puodo. 

*Atskirti kiaušinių baltymus nuo trynių. Prieš tai kiaušinius reikėtų palaikyti šaldytuve, kad išplakti baltymai būtų tvirtesni. Baltymus labai gerai išplakti mikseriu, kol susidarys tvirta puta – ji turi nekristi apvertus dubenį.  

*Po to į šokoladą reikia įmaišyti sūrį, nukelti nuo garų puodo ir įmaišyti trynius. Į šią masę atsargiai įmaišyti trečdalį plaktų baltymų. Po to įmaišyti visus likusius baltymus. 

*Kepimo popierių ištepti aliejumi ar sviestu, iškloti juo maždaug 15 cm skersmens kepimo skardą, suformuoti bortelius (na aš kepiau silikoninėje formoje, tada nereikia tiek vargti su kepimo popieriumi). Supilti tešlą, lengvai pakratyti skardelę, kad pasišalintų oro burbuliukai.  

*Dėti ant didesnės skardos, į ją įpilti karšto vandens. Jeigu jūsų skarda – su nuimamais šonais, reikėtų tvirtai apjuosti ją keletą kartų folija, kad į vidų nepribėgtų vandens.

*Dėti į įkaitintą orkaitę ir 15 min. kepti 170 laipsnių temperatūroje, po to dar 15 minučių – 160 laipsnių temperatūroje. Išjungus kaitinimą palikti pyragą pastovėti orkaitėje 15 minučių. 

*Išėmus reikia dėti ant grotelių ir palikti visiškai atvėsti.

Beje receptas paimtas iš http://skonis.lrytas.lt/pasigamink/japoniskas-pyragas-be-miltu-receptas-plinta-tarsi-virusas.htm

Niaaaam... keksiuuuukai...

Būna kartai labai užsinoriu ko nors saldaus: sausainių ar kokio pyrago (spėju ne man vienai tai būna). Ta štai ir šiandien taip ekspromtu grįžus pas tėvus sumąsčiau iškepti keksiukų. Šį receptą turiu jau labai senai (net nepamenu kokioje internetinėje svetainėje radau jį) ir labai jį mėgstu nes jis labai paprastas ir visus ingredientus galiu namuose rasti bet kada (prisipažinsiu, tingiu eiti į parduotuvę dėl vieno produkto :D ). Šis receptas man patinka ir tuom, kad net ir neįdėjus jokio įdaro, pats keksas tikrai skanus. Šį kartą nusprendžiau padaryti trijų rūšių keksiukus: su kakava riešutais ir šokoladu, su bananu, su avietėmis ir kakava. Keksiukai gavosi tikrai skanūs.

Štai receptas:

Reikės:
*90 g. kambario temperatūros sviesto (tiesą sakant aš šiek tiek pakaitinu jį, kad ištirptu, bet jokiu būdu neužvirinu);
*100 g cukraus;
*185 g miltų;
*1 kupino šaukštelio kepimo miltelių;
*2 kiaušinių;
* apie 110 ml pieno (priklauso nuo tešlos tirštumo);

Eiga:
Sviestą ir cukrų ištrinti iki purios masės, mušti po vieną kiaušinį. Atskirai sumaišius kepimo miltelius su miltais, sumaišyti su sviestine kiaušinių mase. Tada pagal tešlos tirštumą įmaišyti ir pieno. Tešla turi lengvai varvėti nuo šaukšto, tačiau nepadarykite jos per skystos. Supylsčius tešlą į formeles (nepripilkite pilnų, nes tešla iškils), kepkite 180 laipsnių temperatūros orkaitėje, tol kol įsmeigus pagaliuką jis liks sausas.

Kad įdomiau būtų, kaip jau minėjau, aš dar į keksiukus pridėjau bananų, aviečių, riešutų ir šokolado. Galite sugavoti bet kokį įdarą arba daryti be jo. Iš tokio kiekio tešlos man gaunasi apie 19 keksiukų, žinoma tai priklausys nuo jūsų formelės dydžio ir to, kiek į ją prikrėsite tešlos.

Tikiuosi ir jums keksiukai bus labai skanūs. Sėkmės kepant juos!

"Palanga močiučių..."

Praeitą savaitgalį kelias dienas su draugėmis praleidau Palangoj. Visai nesenai pamėgau fotografuoti, tad labai neteiskite. Štai keletas nuotraukų:

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų bažnyčios vartai

Jūratė ir Kąstytis

Birutės koplyčia ant Birutės kalno

Skulptūrų parkas

„Žemaitėjė – mona meilė”

Naršydama puslapyje knygos.lt pamačiau Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukų albumą "Žemaitėjė - mona meilė" ir prisiminiau, kad praeitais metais Šiaulių dailės galerijoje buvo surengtas šios knygos pristatymas. Tada supratau, kad yra ženkliai įdomiau, kai pats autorius pristato savo nuotraukas. Na bent jau A. Aleksandravičius papasakojo tikrai įdomių istorijų apie jo įamžintus žmones, kaikurios buvo net gana juokingos. Dabar jau kiek sunkoka prisiminti, bet viena vistiek atsimenu. A. Aleksandravičius norėjo nufotografuoti tolumoje esantį pastatą, kai prie jo priėjo vienas senas žmogelis ir paprašė, kad jį nufotografuotų. Kol fotografavo, autorius pabendravo su žmogumi, šis jam pasakė, kad tai jo namai matomi tolumoje (o tai buvo ne šeip lūšnelė, o gana didelis pastatas). Dabar gerai nepamenu, o ir nelogiška šiek tiek atrodo, bet kiek pamenu, tai autorius paklausė ar senolis ten gyvena vienas, o šis jam atsakė, kad vienas. Autoriui pasirodė keista, kad tokiame name jis gyvena vienas, prieš senoliui atsakant į klausimą, autorius galvojo, kad galbūt jis ten gyvena su savo vaiko šeima. Galiausiai pasirodė, kad tai senelių namai. Žinoma gal dabar neskamba labai juokingai, tačiau kai autorius pasakojo buvo visiškai kitaip.

Visos istorijos mane labai sužavėjo, o ir nuotraukos tikrai labai geros, mano nuomone, ypač portretai, ir dar mano skonio. Džiaugiuosi, kad sužinojau apie tokį fotografą.

Jei sudominau apsilankykite fotografo svetainėje, kurioje pateikiami ir garsių žmonių portretai:

http://www.algisphoto.lt/

Tamsta mokytojas

Pradėjau skaityti šią knygą tik dėl to, kad turėjau ją parsisiuntusi su kitom pdf formato knygom. Gal būt jei būčiau pasidomėjusi apie ką ši knyga, būčiau sužinojusi, kad tai trečoji Frank McCourt autobiografinė knyga. Pirmoji knyga yra "Andželos pelenai", tuo pačiu pavadinimu pastatytas ir filmas, o antroji dalis - "Tataigis".

Knygoje aprašoma autoriaus jaunystė nuo tada, kai autorius pradėjo dirbti mokytoju. Mano nuomone knygos pradžia yra įdomiasia, nes joje autorius aprašo savo darbą mokykloje. Autorius aprašo, kiek daug pastangų jis įdėjo siekdamas suvaldyti mokinius, trokšdamas būti pavyzdiniu mokytoju, tačiau realybė pasirodė daug sunkesnė ir Frank susitelkia tik į netradicinius mokynių sudominimo būdus, nors jie ir nebūdavo tūriningi informacija. Knygoje aprašyta ne viena kuriozinė ar šiaip juokinga vieta, mano nuomone, tai knygą padaro įdomia.


Pati jau baigusi mokyklą drįstu teigti, kad šią knygą turėtų perskaityti visi mokiniai, ji tikrai padėtų įsijausti į mokytojo darbą, suprasti jų pastangas kiekvieną dieną sudominti savo pamokomis mokinius. Iš kitos pusės knyga yra vertinga ir mokytojams, joje pateikiami kaikurie metodai, kurie sudomina mokinius, tik bėda ta, kad tie metodai negalėtų būti naudojami mūsų mokyklose, tačiau pritaikius mūsų mokykloms, pamokas tai padarytų tikrai įdomiasnes.

Knygos aprašymas (šaltinis: http://www.manoknyga.lt/knyga/tamsta-mokytojas.html#.Vi_1KrcrLIU)

Franko McCourto (g. 1930 m.) atsiminimų trilogija „Andželos pelenai“, „Tataigis“ ir „Tamsta mokytojas“ – Amerikoje gimusio airio gyvenimo epopėja. „Tamsta mokytojas“ – paskutinė trilogijos dalis, kurioje autorius su nepakartojamu humoru aprašo savo pedagoginę karjerą. Pradėjęs mokytojauti nuo dvidešimt septynerių, įvairiose Niujorko mokyklose ir koledžuose jis praleido daugiau nei trisdešimt savo gyvenimo metų. 1976 m. McCourtui buvo suteiktas Metų mokytojo vardas.

Įžūlūs ir abejingi mokiniai ir prislėgti mokytojai, alkoholis ir Niujorko airių kompanija, noras perduoti mokiniams pasaulinės literatūros subtilybes, kai jiems labiau praverstų sugebėjimas taisyklingai ištarti paprasčiausią sakinį, asmeninio gyvenimo problemos ir gyvenimo prasmės paieškos – visa tai sudaro iš pirmo žvilgsnio tipišką McCourto kasdienybę. Netipiškas yra humoro jausmas, priverčiantis skaitytoją šypsotis net liūdniausių autoriaus gyvenimo įvykių akivaizdoje.

Aukso žirgas/ The golden horse (2014)

Naudojuosi proga nueiti į nemokamus renginius, paskaitas, seminarus ir panašiai. Ir štai man už akių užliuvo palaktas, skelbiantis, kad spalio 26 d. Šiaulių universiteto centrinėje bibliotekoje bus rodomas animacinis filmas "Aukso žirgas". Pamaniau nueisiu ir pažiūrėsiu.

Ir tikrai nenusivyliau. Animacinio filmo scenarijaus pagrindu buvo pasirinkta latvių literatūros klasiko Janio Rainio pjėsė "Aukso žirgas", parašyta 1911 metais. Vienas iš filmo ražisierių yra šiaulietis Valentas Aškinis. Filme begalė įvairių pasakų motyvų, tokių kaip trys broliai (du labai bjaurūs ir savanaudžiai ir jauniausiasi labai geras ir užjaučiantis), miegačioji gražuolė (princesė ant ledo kalno) ir t.t. Įžvelgiau net gi posakio "trečias kartas nemeluoja" pavaizdavimą, kai jaunikaitis tik iš trečio karto išlaisvina princesę.

Kaip ir pats režisierius sakė, aktorė Larisa Kalpokaitė idealiai tiko įgarsinti raganą. Režisierius garsiai išreiškė mano mintį, kad L.Kalpokaitės balsas turi tokio savito čigoniškumo, kuris tobulai tinka raganos balsui.

Labai patiko pasirinkta muzika, ji tarsi nukeliai į viduramžius, į karalių, karalienių ir princų, princesių laikus. Dėl Baltojo tėvo, jo žodžių, kuriuos tardavo kerėdamas, pajutau ir tą viduramžiais dar tebegyvavusią pagonių dvasią. Kažkodėl tos dainelės atrodė tokios savitos, tokios pažįstamos (nežinau, gal dėl melodijos).

Prieš filmą režisierius Valentas Aškinis papasakojo apie filmo kūrimimą, finansavimą, filmo idėjas. Buvo tikrai įdomu klausyti. Visas šis ilgametražis filmas yra pieštas ranka, o jaunojo raitelio šarvai ir princesės vestuviniai rūbai buvo nukopijuoti nuo tikrų Lietuvos raitelių atvaizdų, iškaldintų ant monetų, ir Barboros Radvilaitės portreto.

Filmas puikiai tinka žiūrėti vaikams: yra nemažai pamokomų vietų, galiu teigti, kad yra ir keletas istorinių dalykų, beabejo įvairių pasakų elementų, Žodžiu, tai yra smagi ir graži pasaka vaikams, tuo pačiu nejučia suteikianti ir tam tikrų žinių.

Filmo siužetas (šaltinis: http://www.forumcinemas.lt/Event/304237/)

Pagrindinė filmo herojė - princesė Saulė simbolizuoja gėrį, šviesą ir meilę. Juodoji Motina įkalina ją ledo karste ant aukščiausio kalno. Blogio jėgos laimi ir ilgam karalystę užvaldo tamsa, ašaros, neapykanta ir neviltis. Daugybė drąsuolių bando savo laimę išgelbėti karalaitę, bet niekam tai nepavyksta. Kas ją išlaisvins? Kas grąžins žmonėms šviesą?

Princesės Saulės pagrobimo ir įkalinimo ant stiklo kalno alegorija - tai pavergtų tautų laisvės troškimo simbolis. Visi laukia tikrojo tautos išrinktojo, galinčio įkopti į į kalną ir išvaduoti karalaitę, atnešti į Žemę šviesą ir laisvę. Ir jeigu Žemėje neatsiras nė vieno verto žmogaus su tyra širdimi, su švaria sąžine, galinčio pasiaukoti vardan kitų -žmonija neverta atpirkimo. Šios aukštos idėjos įpinamos į pasakišką ir dainingą kalbą, poetinę formą ir turinį filme „Aukso žirgas“.

Tai yra pirmasis keturių valstybių - Lietuvos, Latvijos, Liuksemburgo ir Danijos - bendros gamybos ilgametražis animacinis filmas.

Treileris:

https://www.youtube.com/watch?v=Uu4qcyLfVII

Šaunu... Duotas balsas ir paprastiems žmonėms

Šaunu, kai žmonės patys imasi iniciatyvos. Bet būnant paprastu žmogeliu sunku ką nors ir pakeisti. 

Nežinau, kokia kitų nuomonė, bet aš labai džiaugiuosi, kad Gabrielius Lansbergis sukūrė svetainę, kurioje žmonės kaip mes, gali pasiūlyti valdžiai, kuria mes dažnai esam nepatenkinti, mintis, kaip mus būtų galima padaryti laimingesniais ir pagerinti mūsų gyvenimą.

Nebūsiu visiškai naivi ir nesitikėsiu, kad dabar tai jau gyvenimas tikrai pagerės. Mes visi žinome, kaip politikai gana dažnai prižada dalykų, kurių realiai šiuo metu mums nėra įmanoma įgyvendinti. Tačiau tai yra vienas žingsnis link visuomenės įsiklausymo. Ir vyliuosi, kad tos trys idėjos, kurios nugalės šiame konkurse, bus tikrai įgyvendintos.

Taigi, skatinu būti iniciatyviems, juolab, kad šiuo atveju tam sudarytos sąlygos, ir pasidalinti savo idėja su Lietuva. Gal būt ji taps ta, kuri realizuosis. O jei neturite jokios idėjos, nenukabinkite nosies ir balsuokite už kitų žmonių pateiktas idėjas.

Pasidalinti savo mintimis arba palaikyti kitus galite čia:

http://turiuideja.lt/

Čarlio Bartleto išdaigos/ Charlie Bartlett (2007)

Pasijungusi šį filmą tikėjausi kokios nors paprastos komedijos, kuri tik keletą kartų sukels šypsnį. Tačiau gavau ne tik tai. Šiame filme nepastebimai susijungia dramos, romantikos ir komedijos elementai. Tai puiki istorija apie vaikiną, kuris tenorėjo būti populiarus (spėju daugelis žmonių nori to). Būdamas protingas ir gana sumanus Čarlis pasiekia to populiarumo "sukdamas" nelegalius versliukus, kurie nieko gero neatneša patiems mokiniams. Galiausiai visi įvykiai priveda prie to, kad Čarlis mokiniams tampa ne tik vaistų prekeivis, bet kažkas daugiau. Jis tampa žmogumi į kurį jie gali kreiptis pagalbos ir paramos. Štai tada ir pats Čarlis pradeda tvarkytis su savo asmeninėmis problemomis.

Manau filmas atskleidžia ne vieną šiuolaikinę problemą: smurtą ir patyčias mokyklose, paauglių nusikalstamumą, vienišumo, kuris gali net pražudyti, jausmą. Nėra taip, kad visos problemos tik parodomos, įžvelgiu ir kaikuriuos minėtų problemų sprendimus kaip įsiklausymas, išankstinių nuostatų neturėjimas, vienas kito supratimas ir paskatinimas, galbūt ir savo gyvenimo tikslo radimas.

Visos problemos yra pateikiamos taip, kad žiūrovas net nepajaučia jokio rimtumo. Tad "Čarlio Bartleto išdaigos" puikiai tinka ramiai ir lengvai praleisti vakarą.

P.S. Dabar pagalvojau, kad kalbėjau praktiškai tik apie filme atsiskleidusias problemas. Tikiuosi nesudariau įspūdžio, kad filmas gana niūrokas, nes tiesą pasakius, jis yra gana optimistiškas.

Filmo reitingas imdb.com: 7/10


Siužetas (šaltinis: http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/10003-charlie-bartlett.html)

Kai tavo genialias išdaigas kiti priima už gryną pinigą, šis pinigas, kaip ir bet kuri moneta turi dvi skirtingas puses... Istorija nepaprasta - aplankęs ne vieną privačią mokyklą, Čarlis galų gale priverstas išbandyti viešąją mokymo įstaigą. Ir jau pačią pirmąją dieną jis grįžta su mėlyne po akimi.

Tačiau tik pradžia tokia prasta - Čarlis greit tampa populiariausiu mokykloje, kadangi čia jis sugeba atidaryti psichologo kabinetą ir platinti mokykloje receptinius vaistus. O čia jis dar susidraugauja ir su žaviaja Susan. Tačiau nekalti žaidimai baigiasi itin skausmingai - vienas iš Čarlio pacientų bando nusižudyti. Čarlis pagaliau supranta beturįs didelę įtaką aplinkiniams, ir pradeda ją naudoti ne tik populiarumo išlaikymui.

Filmo treileris:

https://www.youtube.com/watch?v=b_DVwLq0wn0

Purpurinė kalva/ Crimson peak (2015)

Tiems, kurie dar nematė "Purpurinės kalvos", perspėju, kad toliau bus atskleidžiamos kaikurios siužeto dalys.

Prie reikalo. Vakar su draugėmis kino teatre pažiūrėjau "Purpurinę kalvą". Man filmas tikrai patiko ir nors turiu keletą priekaištų, drąsiai rekomenduoju jį pažiūrėti dar nemačiusiems. Tai nėra tik šiaip siaubo filmas. Jame pavaizduota ir trapi meilė, kuri pakeičia viso filmo nuotaiką suteikdama dramos. Manau tokį filmą turėtų pažiūrėti tie, kuriems patinka įtemptas siužetas su siaubo elementais ir romantikos pertraukėlėmis.

Filme buvo gana nemažai nuspėjamų vietų. Būtent po šio filmo susimąsčiau ar aš palikau pastabesnė ar tiesiog šiame filme per nelyg akivaizdžiai pateikiamos kaikurios užuomenos apie tai, kas nutiks ateityje, ar apie tai, kas vyksta esamuoju laiku, tačiau žiūrovas to dar nežino. Taip pat man liko tik du filmo metu iškilę klausimai, į kuriuos taip ir negavau atsakymo (o gal tiesog pražiopsojau atsakymą). Taip ir nesupratau iš kur Editos motinos vaiduoklis žinojo apie Purpurinę kalvą ir kodėl būtent apie ją perspėjo.

Tačiau nepaisant to visa namo aplika ir pats namas labai gerai atitiko tos vietos istoriją. Molis tapo tikru visų ten vykusių įvykių simboliu. Namas palengva grimzdo į molį taip kaip Liusilė į savo beprtybę. Atėjus žiemai, kuri simbolizuoja gyvenimo pabaigą, visa dvaro aplinka nusidažė purpuru, atskleisdama kruvinus įvykius po Šarpų dvaro stogu. Senai remontuotas namas su tamsiai koridoriais, skyle stoge ir nuolat skleidžiamais keistais garsais tik padidino šaltumo, nejaukumo ir baimės jausmą.

Žodžiu, Guillermo del Toro tikrai pasistengė statydamas šį filmą. Be abejo prie to prisidėjo ir visa kūrybinė grupė.

P.S. Ne aš viena manau, kad filmas tikrai vertas dėmesio :D imdb.com jis įvertintas 7,2 balo, kas tikrai parodo, kad filmas nesusuktas atmestinai.

Siužetas (šaltinis: http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/15532-crimson-peak.html )

XIX amžiaus šiaurės Anglija. Jauna rašytoja Edita (aktorė Mia Wasikowska) pasižymi ypatinga galia: kiek save prisimena, ji visuomet galėjo regėti kito pasaulio būttybes. Vieno pobūvio metu mergina susipažįsta su žaviu paslaptingu vyriškiu - seru Tomu Šarpu (akt. Tom'as Hiddleston'as). Abipusė simpatija netrunka pavirsti meile. Atšokamos vestuvės ir janamartė švyksta gyventi į seną vyro dvarą, kartu su jo seserimi Liusile (akt. Jessica Chastain).

Tikėdamasi, kad nauja vieta ir šeimyninė laimė padės jai pabėgti nuo praeities šešėlių ir gąsdinančio gebėjimo regėti dvasias, Edita netrunka nusivilti. Paaiškėja, kad senas dvaras nuostabiu pavadinimu "Crimson Peak" pertekęs šiurpių paslapčių, nusikaltimų ir tragedijų. Dar daugiau - paslapčių kupinas ir jos pačios vyras, seras Tomas bei jo sesuo. Netrukus Edita su siaubu suvokia patekusi į galimai mirtinus spastus. 

Filmo treileris:

https://www.youtube.com/watch?v=6yAbFYbi8XU

Tradicinė sapnų gaudyklė

Begalo mėgstu gaudykles. Jos turi tokios šilumos, jaukumo ir egzotiškumo, kuriais aš begalo žaviuosi. O žinoma įdomesnis daiktas yra tada, kai jis yra autentiškas. Tad nusprendžiau su jumis pasidalinti tai, ką žinau apie sapnų gaudykles.

Trumpai apie gaudyklę

Sapnų gaudyklės gamyba indėnų tradicija. Tradicinė sapnų gaudyklė skirta apsaugoti miegantį individą nuo neigiamų sapnų. Indėnai tikėjo, kad nakties oras yra pripildytas ir teigiamų, ir neigiamų sapnų. Sapnų gaudyklė pakabinta šalia miegančio laisvai siūbuoja ir gaudo sapnus, praskrendančius pro šalį. Teigiami sapnai žino, kaip pralysti pro skylę gaudyklės viduryje ir nuslysti plunksnomis į miegantį žmogų. Tuo tarpu neigiami sapnai įsipainioja į voratinklį ir išnyksta pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams. Kaikurie indėnai iš Šiaurės Amerikos labai gerbė lankelį, nes jis simbolizavo stiprybę ir vieningumą.

Nuo seniausių laikų sapnų gaudyklės buvo gaminamos iš sausgyslių, plunksnų, vytelių. Juos vydavo seneliai ir senelės naujagymiams ir pakabindavo virš jų lopšių tam, kad kūdykiams atneštų ramius ir gražius ir gražius sapnus.

Sapnų gaudyklės gamyba

Tradiciškai buvo naudojamas raudonasis gluosnis (3 - 5 coliai) ir siūlai iš dilgėlių kotelių arba elnio sausgyslės. Gaudyklė dekoruojama kasdienio gyvenimo atributais: plunksnomis, strėlių antgaliais, karoliukais, pusbrangiais akmenimis ir t.t. Gaudyklei buvo panaudojamas tik vienas akmuo, nes gyvenimo voratinklį gamindavo tik vienas žmogus. Voratinklis turi turėti mažiausiai septynis taškus septyniems seneliams ir gali turėti dar kelis su įvairiomis prasmėmis: 13 mėnulių, 28 mėnulio mėnesiams.

Daugiau informacijos apie sapnų gaudykles, legendas ir kita čia:
http://www.dream-catchers.org//

"Jis sako "Taip!"

Pastaruoju metu labai pamėgau skaitymą. Jei tik turiu laiko imu į rankas knygą ir atrodo suryju ją akimis. Žinoma jei ji tikrai įdomi. Yra tikrai gerų knygų, kuriomis tikrai norėčiau pasidalinti. Bet manau pirmoji, kurią aprašysiu turėtų būti knyga "Jis sako "Taip!". Turbūt daugelis yra matę filmą, bet neskaitę knygos. Siūlau paskaityti ir knygą. Nesu skaičiusi nė vienos kitos tokios optimistiškos knygos kaip ši. Buvo vietų, kai tikrai susimąsčiau apie tuos kartus kai iškilus pasirinkimui pasakydavau ne. Knyga tikrai originali savo idėja, o joje pasakojama istorija kartais pasirodo absurdiška, todėl gana sunku patikėti, jog tai autobiografinė istorija.

Trumpas knygos aprašymas

Kai Denį paliko mergina, jis užsidarė namuose ir nusivylęs gyvenimu viskam sakė tik "Ne". Jis atsiribojo nuo visų savo draugų. Tai tęsėsi, kol vieną dieną autobuse šalia sėdėjęs paslaptingas barzdotas vyras jam patarė dažniau sakyti "Taip".  Nuo tada Denis besąlygiškai pasinėrė į "Taip" žmogaus gyvenimą. Jo gyvenimas pasisuko kita kryptimi.

Pagal knygą pastatytas tikrai juokingas ir optimizmu nenusileidžiantis filmas.

Filmo treilerį galite pažūrėti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=kGijXKclgRw

Nealkoholinis tiramisu desertas

Mėgstu kartas nuo karto pagaminti kokį desertą ar iškepti kokį tortą. Pirmasis mano įrašas bus apie desertą, kurį kogero mėgsta kiekvienas kavos mylėtojas. Visai neseniai buvo mano mamos gimtadienis. Žinau, kad jai patinka tiramisu desertas, tad nusprendžiau pirmą kartą pagaminti jį pati. Internete radau gana nemažai įvairių šio deserto receptų, pateiksiu jums tą, pagal kurį gaminau. Desertas buvo tikrai skanus.

Desertui reikės:

*damų pirštelių;

*500 g maskarponės sūrio;

*500 g grietinėlės;

*150 g cukraus (aš naudojau 100 g);

*juodos kavos;

*1 pakelis grietinėlės standiklio.

Eiga:

*Pataisome puodelį juodos kavos. Įdėjau 3 arbatinius šaukštelius su kaupu kavos ir 2 šaukštelius cukraus. Kava turėtų būti stiproka, bet labiau vadovaukitės savo skoniu. Viso puodelio kavos neprireiks, reikės mažiau nei pusės. Kavą paliekame atvėsti.

*Kol kava vėsta, šiek tiek paplakame grietinėlę (apie 1-2 min), supilame grietinėlės standiklį ir išplakame iki standumo. Į išplaktą grietinėlę sudedame maskarponės sūrį, supilame cukrų ir gerai išmaišome.

*Pradedame sluoksniuoti. Man geriausiai atrodė susloksniuoti viską torto kepimo formoje. Maniškė yra 25 cm skersmens. Formoje išdėliojame damų pirštelius (aš sunaudojau 13). Pirštelius sulaistome kava, tik neprilaistykite per daug. Galiausiai ant pirštelių uždedame kremą ir papuošę (aš apibarsčiau kakava ir uždėjau aviečių), padedame į šaldytuvą 12 valandų.

Turėkite omenyje, kad tai desertas, o ne tortas, tad pjaustant ir dedant į lėkštutes reikia elgtis atsargiai. Skanaus!